Savokos

From Kulki

[edit] Vartojamos sąvokos

Augmentacija

Augmentuota Realybė (AR) yra kompiuterinio mokslo tyrimo sritis, nagrinėjanti realaus pasaulio ir kompiuterio sugeneruotų duomenų derinį. Šiuo metu daugiausia AR tyrimų yra susiję su gyvai transliuojamo video naudojimu, kuris yra tuo pačiu metu skaitmeniniu būdu apdorojamas ir "augmentuojamas", papildant kompiuterio sugeneruota grafika. Pavyzdžiui automobiliuose naudojama GPS įranga, kuri atpažįsta kelio posūkius, pastatų pavadinimus, etc. Pažengę tyrimai apima judesio sekimo duomenis, žymeklių (grafinių formų) atpažinimą, naudojant mašinos (kompiuterinį) matymą. AR principas yra dalyvauti žmogaus fizinėje erdvėje (skirtingai negu Virtuali Realybė, kuri žmogų įtraukia į kompiuterio sugeneruotą realybę).

Generatyvinis menas

Tai sugeneruotas, sukomponuotas, sukurtas menas arba dizainas, naudojantis kompiuteriniais programavimo alogoritmais arba panašiais matematiniais arba mechaniniais autonomiškais procesais. Būdingiausia generatyvinio meno forma yra grafika, kuri vizualiai išreiškia sudėtinius procesus (pvz. statistinius duomenis), muziką, spalvų paletes iš tapybos paveikslų, arba kalbines kompozicijas (poezija).

Interaktyvumas

Interaktyvumas bendriausia prasme yra komunikacijos procesas, kai keičiamasi pranešimais. Būdingiausias interaktyvios komunikacijos pavyzdys, kurio modeliai dažnai taikomi kuriant žmogaus-kompiuterio interakciją, yra žmonių komunikacijoje.

Processing programavimo aplinka

„Processing“ yra viena iš svarbesnių revoliucijų skaitmeninio meno diskurse. Tai "java" programavimo kalbos atmaina, skirta audiovizualinio turinio programavimui. Processing sąsaja yra sukurta pagal eskizavimo knygutės modelį ir yra skaitmeninio eskizavimo metafora, skirta skaitmeniniams eskizams atlikti. Processing skirtas mokymuisi ir eskizavimui, bet taip pat galima kurti pažangius ir profesionalius meno projektus. Eskizavimo forma yra teksto rašymas kodavimo principu, tai yra pateikiant logines instrukcijas kompiuteriui, kuris generuoja grafiką ar kitokio pobūdžio informaciją.

Realus laikas

Kompiuterių mokslo sferoje realus laikas yra sistemos funkcijos atlikimas, priklausantis nuo tam tikro operacijoms nustatyto termino (angl. deadline), kuris turi būti užbaigtas nuo įvykio (event) iki sistemos grįžtamojo ryšio. Skirtingai ne-realus laikas yra toks, kuriame operacija gali būti atlikta nepriklausomai nuo užbaigimo termino, tai yra atlikimo laikas yra realiatyvus.

Sąsaja

Naudotojo sąsaja yra visuma priemonių, leidžiančių įvykti interakcijai tarp žmogaus ir kompiuterio, įrenginio, kompiuterinės programos ar kito sudėtinio įrankio (pvz. operacinės sistemos). Naudotojo sąsaja pasireiškia šiom priemonėm:

• Įvestis, leidžianti naudotojui kontroliuoti sistemą;
• Išvestis, leidžianti sistemai informuoti naudotoją (angl. feedback).

Slenkstinimas

Slenkstinimas (angl. threshold) yra vaizdo segmentavimo metodas, kai vaizdo pikseliai yra pakeičiami į dvi spalvas: juodą arba baltą. Jeigu kiekvienas atskiras vaizdo pikselis peržengia tam tikrą spalvos kodo slenkstį, jis išsaugomas arba į juodą, arba į baltą spalvą. Slenksčio dydis gali būti keičiamas priklausomai nuo poreikių. Slenkstinamas vaizdas turi būti pradžioje konvertuojamas į juodai-baltą vaizdą, kad kiekvieno pikselio pilkumo intensyvumą galima būtų lyginti ar jis peržegia slenkstį, ar ne. (plačiau žr. „Priedas 2“, slenkstinimas)

Vaizdo apdorojimas (angl. image processing)

Bendriausia prasme vaizdo apdorojimas yra bet kuris informacijos apdorojimo būdas, kuriame šaltinis ir rezultatas (input, output) yra vaizdas (pavyzdžiui fotografija arba videokadrai). Skaimeninis vaizdo apdorojimas atliekamas panaudojant kompiuterinius algoritmus vaizdo apdorojimui atlikti. Jis turi daugiau privalumų negu analoginis vaizdo apdorojimas, nes išvengia problemų susijusių su artefaktais (angl. noise) ir signalo iškraipymais, kartais atsirandančiais apdorojimo metu. Būdingiausios vaizdo apdorojimo technikos yra filtravimas, artefaktų šalinimas, kraštų detekcija, slenkstinimas.

„Visur esantis“ naudojimasis kompiuteriu (angl. Ubiquitous Computing)

Tai trečioji kompiuterizavimo banga, kuri prasidėjo maždaug nuo 1990-ųjų. Pirmoji banga (apie 1960-ieji) buvo "didieji kompiuteriai" (angl. mainframe), kurie dažniausiai buvo valdomi daugybės žmonių (pvz. organizacijų). Vėliau nuo 1970-ųjų pabaigos iki šiandien esame asmeninio (personalinio) kompiuterizavimo eroje, kai žmogus ir kompiuteris žvelgia vienas į kitą. Toliau ateina visur esančio naudojimosi kompiuteriu era, t.y. ramiosios technologijos (angl. calm technology) era, t.y. kai kompiuteriai pasitraukia į mūsų kasdienybės foną. Alan Kay iš Apple vadina tai "Trečiosios Paradigmos" kompiuterizavimu (angl. "Third Paradigm" computing). Tai kompiuteriai irengti į mūsų rūbus, interjerą, automobilius etc.