| | # ar tai yra laiko menas? palyginti su teatru. Realtime palyginti su improvizacijos teatru, scenarijus kuriamas kartu su ziurovu. | | # ar tai yra laiko menas? palyginti su teatru. Realtime palyginti su improvizacijos teatru, scenarijus kuriamas kartu su ziurovu. |
| - | Aš gimiau dabar. Visada gera gimti dabar. Kiekviena nauja akimirka - tai naujas gyvenimas. Aš gyvenu šia diena. Atsibundu 7 ryto - ir gimstu. Taip sau pagalvoju, kad gimiau ir gimstu kiekvieną rytą. Kiekvieną dieną sutinku naujų gyvenimų. Sakoma "gaudyk dieną", "gyvenk čia ir dabar". "Čia ir dabar" galima nebūtinai suprasti kaip „realtime'inį“ erdvės ir laiko suvokimą. Iš tikrųjų galima keliauti laike ir erdvėje. "Gyventi šia diena" reiškia nesiparinti dėl problėmų, kurios kadaise įvyko. Galima apie jas galvoti, bet jų nereikia priminti savo draugams ir artimiems. Kam rūpi tavo problemos iš tikrųjų?
| |
| - | O dar neseniai Seneką skaičiau - ten buvo parašyta, kad jeigu tave apninka kančios, tai reikia pakentėti truputį. Reikia priimti tas kančias, nes po tų kančių ateis geras laikas, kai bus gerai. Žmogus iš prigimties yra geras ir jis turi galimybę pasikeisti: jeigu kažką blogo padarei anksčiau, tai nereiškia, kad tu blogas žmogus, tiesa? Tu gali pasikeisti rytoj. Jeigu tu gimsti kiekvieną dieną, tai tu sau duodi šansą pakeisti savo gyvenimą. Čia aš, aišku, kalbu metafora, rytoj gali būti kita savaitė, mėnuo, metai - turiu omeny planavimą ir tikėjimą geresne ateitimi. Taip, reikia tikėti, kad bus geriau, tikėti, kad po kančių ateis geras laikas. Tikėjimas yra labai svarbus dalykas, ypač šiandien - technologizuotoje, medijuotoje, komercinėje visuomenėje. Tikėjimas išlieka toks pat kaip ir ankščiau, prieš kelis tūkstančius metų. Žmonės juk visą laiką tiki: vieni Dievu, kiti Buda, kiti samurajais, kiti pinigais. Tikėjimas yra kaip meilė - jis yra laiko nepaliestas reiškinys. Labai svarbu yra tikėti dabar. Aš tikiu, kad aš gimstu kiekvieną dieną. Tai yra mano tikėjimas, tikėjimas, kad kiekviena diena, kurią aš sutinku, sutinku iš naujo. Tai man leidžia džiaugtis gyvenimu.
| |
| - | Aš mąstau dabar, ką galvoju, tą ir sakau. Aš juk negaliu atidėti savo minčių į šoną ar jas prislopinti. Jeigu aš turiu kažką svarbaus pasakyti žmogui ir nuo to priklauso jo gyvenimas, jo ateitis, aš juk netylėsiu, aš turiu pasakyti. O kas bus jeigu aš jam nepasakysiu? Tokia yra trumpalaikės atminties prigimtis: sakai tai, ką mastai, ką matai, tą sakai. Kartais galima kai ką nutylėti, ypač jei tai ne mano reikalas, bet tai jau ne mano kontekstas. Aš gimiau dabar.
| |
