Todo
From Kulki
Line 13: | Line 13: | ||
# ar tai yra laiko menas? palyginti su teatru. Realtime palyginti su improvizacijos teatru, scenarijus kuriamas kartu su ziurovu. | # ar tai yra laiko menas? palyginti su teatru. Realtime palyginti su improvizacijos teatru, scenarijus kuriamas kartu su ziurovu. | ||
# float md = atan(-1/m); paaiskint | # float md = atan(-1/m); paaiskint | ||
+ | |||
+ | Aš gimiau dabar. Visada gerai gimti dabar. Kiekviena nauja akimirka - tai naujas gyvenimas. Aš gyvenu šia diena. Atsibundu 7 ryto - ir gimiau. Taip sau pagalvoju, kad gimiau ir gimstu kiekvieną rytą. Kiekvieną dieną sutinku nauju gyvenimu. Sakoma "gaudyk dieną", "gyvenk čia ir dabar". "Čia ir dabar" galima nebutinai suprasti kaip realtime'inį erdvės ir laiko suvokimą. Iš tikrųjų galima keliauti laike ir erdvėje. "Gyventi šia diena" reiškia nesiparinti dėl problemų, kurios kadaise įvyko. Galima apie jas galvoti, bet jų nereikia priminėti savo draugams ir artimiems. Kam rūpi tavo problemos iš tikrųjų? | ||
+ | |||
+ | O dar neseniai Seneką skaičiau - ten buvo parašyta, kad jeigu tave sutinka kančios, tai reikia pakentėti truputi. Reikia priimti tas kančias, nes po tų kančių ateis geras laikas, kada tau būs gerai. Žmogus iš prigimties yra geras ir jis turi galimybę pasikeisti: jeigu kažką blogo padarei anksčiau, tai nereiškia, kad tu blogas žmogus,tiesa ? Tu gali pasikeisti rytoj. Jeigu tu gimsti kiekvieną dieną, tai tu sau duodi šansą pakeisti savo gyvenimą. Čia aš aišku kalbu metafora, rytoj gali būti sekanti savaitė, menuo, metai - turiu omeny planavimą ir tikėjimą geresne ateitim. Taip, reikia tikėti, kad būs geriau, tikėti, kad po kančių ateis geras laikas. Tikėjimas yra labai svarbus dalykas, ypač šiandien - technologizuotoje, medijuotoje, komerciškoje visuomenėje. Tikėjimas išlieka toks pat kaip ir ankščiau prieš kelis tūkstančius metų. Žmonės juk visą laiką tiki: vieni tiki Dievu, kiti buda, kiti samurajais, kiti pinigais. Tikėjimas yra kaip meilė - jis yra laiko nepaliestas reiškinys. Labai svarbu yra dabar tikėti. Aš tikiu, kad aš gimstu kiekvieną dieną. Tai yra mano tikėjimas, tikėjimas, kad kiekviena diena, kurią aš sutinku, sutinku iš naujo. Tai man leidžia džiaugtis gyvenimu. | ||
+ | |||
+ | Aš mąstau dabar, ką galvoju tą ir sakau. Aš gi negaliu atidėti savo minčių į šoną ar jas prislopinti. Jeigu aš turiu kažką svarbaus pasakyti žmogui ir nuo to priklauso jo gyvenimas, jo ateitis, aš juk netylėsiu, aš turiu pasakyti. O kas būs jeigu aš jam nepasakysiu? Tokia yra trumpalaikės atminties prigimtis: sakai ką mastai, ką matai ta sakai. Kartais galima nutylėti kažką, ypač jei tai ne mano reikalas - bet tai ne mano kontekstas. Aš gimiau dabar. |
Revision as of 21:30, 6 June 2006
Todo:
- palyginti zmogaus ir kompiuterini matyma
ypac pabrezti "siluetini matyma", issivysciusi heliolito eros mene. (Strzeminski 1974)
- pateikti daugiau kompiuterinio matymo techniku (pagal funkcijas)
- paaiskinti kaip vyksta veido atpazinimas (cheese)
- palyginimas su photoshopu ne prie ko
- kada km suteikia israiskos galimybes (estetines kategorijas) kas yra israiska
- parasyk apei irankius ir kategorizuoti
- isvados: kokios salygos ir galimybes mene iskele km / negaliu remtis dizainu
- kokia nauja galimybe reprezentuoti vizualine realybe
- ar tai yra laiko menas? palyginti su teatru. Realtime palyginti su improvizacijos teatru, scenarijus kuriamas kartu su ziurovu.
- float md = atan(-1/m); paaiskint
Aš gimiau dabar. Visada gerai gimti dabar. Kiekviena nauja akimirka - tai naujas gyvenimas. Aš gyvenu šia diena. Atsibundu 7 ryto - ir gimiau. Taip sau pagalvoju, kad gimiau ir gimstu kiekvieną rytą. Kiekvieną dieną sutinku nauju gyvenimu. Sakoma "gaudyk dieną", "gyvenk čia ir dabar". "Čia ir dabar" galima nebutinai suprasti kaip realtime'inį erdvės ir laiko suvokimą. Iš tikrųjų galima keliauti laike ir erdvėje. "Gyventi šia diena" reiškia nesiparinti dėl problemų, kurios kadaise įvyko. Galima apie jas galvoti, bet jų nereikia priminėti savo draugams ir artimiems. Kam rūpi tavo problemos iš tikrųjų?
O dar neseniai Seneką skaičiau - ten buvo parašyta, kad jeigu tave sutinka kančios, tai reikia pakentėti truputi. Reikia priimti tas kančias, nes po tų kančių ateis geras laikas, kada tau būs gerai. Žmogus iš prigimties yra geras ir jis turi galimybę pasikeisti: jeigu kažką blogo padarei anksčiau, tai nereiškia, kad tu blogas žmogus,tiesa ? Tu gali pasikeisti rytoj. Jeigu tu gimsti kiekvieną dieną, tai tu sau duodi šansą pakeisti savo gyvenimą. Čia aš aišku kalbu metafora, rytoj gali būti sekanti savaitė, menuo, metai - turiu omeny planavimą ir tikėjimą geresne ateitim. Taip, reikia tikėti, kad būs geriau, tikėti, kad po kančių ateis geras laikas. Tikėjimas yra labai svarbus dalykas, ypač šiandien - technologizuotoje, medijuotoje, komerciškoje visuomenėje. Tikėjimas išlieka toks pat kaip ir ankščiau prieš kelis tūkstančius metų. Žmonės juk visą laiką tiki: vieni tiki Dievu, kiti buda, kiti samurajais, kiti pinigais. Tikėjimas yra kaip meilė - jis yra laiko nepaliestas reiškinys. Labai svarbu yra dabar tikėti. Aš tikiu, kad aš gimstu kiekvieną dieną. Tai yra mano tikėjimas, tikėjimas, kad kiekviena diena, kurią aš sutinku, sutinku iš naujo. Tai man leidžia džiaugtis gyvenimu.
Aš mąstau dabar, ką galvoju tą ir sakau. Aš gi negaliu atidėti savo minčių į šoną ar jas prislopinti. Jeigu aš turiu kažką svarbaus pasakyti žmogui ir nuo to priklauso jo gyvenimas, jo ateitis, aš juk netylėsiu, aš turiu pasakyti. O kas būs jeigu aš jam nepasakysiu? Tokia yra trumpalaikės atminties prigimtis: sakai ką mastai, ką matai ta sakai. Kartais galima nutylėti kažką, ypač jei tai ne mano reikalas - bet tai ne mano kontekstas. Aš gimiau dabar.