From Generatyvusis Menas
(Difference between revisions)
|
|
| Line 41: |
Line 41: |
| | Cool! You have answered. I'll take a quote! The meaning of life and everything else. Decided. No kidding!... | | Cool! You have answered. I'll take a quote! The meaning of life and everything else. Decided. No kidding!... |
| | | | |
| - | = Generatyvūs įrankiai ir praktinis pritaikymas =
| + | Hi! Everyone who reads this blog - Happy Reconciliation and Accord..! |
| - | | + | |
| - | | + | |
| - | == Ar generatyvinis menas yra kompiuterinio meno porūšis? ==
| + | |
| - |
| + | |
| - | | + | |
| - | Dėl to, kad šiuolaikinis generatyvinis menas yra dažnai pagrįstas kompiuterine technika, daugelis mano, jog tai yra kompiuterinio meno porūšis. Aš norėčiau čia parodyti, kad generatyvinis menas aplenkė kompiuterinį, kad jis yra toks pat senas kaip ir pats menas. Taip pat yra svarbus žinojimas, kad generatyvinis menas gyvuos ir be kompiuterių. Nanotechnologija (mažiausių elektroninių detalių gamyba), genų inžinerija, robotų technika ir kitos technologijos be abejonės atvers jam nuostabias galimybes.
| + | |
| - | | + | |
| - | | + | |
| - | === Kompiuterinė grafika ir animacija. ===
| + | |
| - | | + | |
| - |
| + | |
| - | Gerai dokumentuoti literatūros plotmėje išspausdinti padedant ACM SighGraph ir kitoms organizacijoms, kompiuterinės grafikos tyrinėtojai rašo straipsnius generatyviojo meno srityje jau dešimtmečius. Minint pirmuosius generatyviuosius prasiveržimus galima, pavyzdžiui, paminėti Perlin Noise dūmų, ugnies ir plaukų vaizdingumo sintezę, L-sistemų naudą užauginant virtualių augalų siekiant jais apželdinti visus miškus ir slėnius. Čia pastebima fizinė modeliavimo nauda, kuriant animaciją. Pateikiamas, aprašomas ir pavaizduojamas pasaulis, atsisakant animatoriaus kruopštaus darbo, išmoningai šokdinant kiekvieną detalę. Kaip pavyzdį galima pateikti projektą
| + | |
| - | | + | |
| - | | + | |
| - | '''"Elektrinė avis" (angl. electricsheep)'''
| + | |
| - | | + | |
| - |
| + | |
| - | (“Elektrinės avies” pavadinimas kilo iš Philip K. Dick’o novelės “Ar androidai sapnuoja elektrinę avį”). Šis projektas - tai visų prie interneto prisijungusių “miegančių” kompiuterių kolektyvinio sapno realizacija. “Elektrinė avis” yra ekrano uždanga, kuri pajungia laisvus kompiuterius į vieną “fermą”(sistemą), kad būtų išvestos naujos virtualios gyvybės formos. Kai programa yra aktyvuota, ekranas tampa juodas ir jame atsiranda animuota “avis”. Tuo pat metu programos klientas susisieka su serveriu, kuriame pradedamas naujos "avies" konstravimas. Ekrano uždanga tampa langu į visų prisijungusių kompiuterių besidalinamą vizualią erdvę. Programų klientai JPEG formatu pateikia vaizdus ir įkrauna juos į serverį. Kai visi vaizdai yra pakrauti, jie konvertuojami į animaciją. Kiekviena animacija yra virtualaus organizmo fenotipas (angl. Phenotype), „elektrinė avis“. Klientai į kompiuterį atsiunčia animacinius vaizdus ("avis") ir demonstruoja jas vieną po kitos nesikartojančia tvarka.
| + | |
| - | | + | |
| - | | + | |
| - | Maždaug kas 10 minučių serveryje gimsta ir yra išplatinama nauja "avis". Kiekviena „avis“ yra animuota „fraktalinė liepsna“. Ji yra “kintančios funkcijos sistemos” fraktalų vaizdavimo algortimo išdava, sukurta 1992 metais, kurioje kiekvienas vaizdas yra dvimatė sistemai nepažystamo dirgiklio istoriograma. Ši “liepsna” yra sukurta gaminti vaizdus be žmogaus įsikišimo, iš dirgiklio išgaunant kuo daugiau informacijos. "Avies" forma yra apibrėžta 150-ties skaičių serijos – rūšių genetinio kodo. Kai kurie kodai yra atstiktinai parenkami serverio. Didžioji dalis likusių yra įgyti iš esamosios populiacijos, atsižvelgiant į genetinį algoritmą su galimybėmis mutuoti ir kryžminintis. „Fraktalinės liepsnos“ algorimtas perima genetinį kodą ir pagal jį sukuria statišką vaizdą, pirmąjį animacijos kadrą. Genetinį kodą sudaro kintantys koeficientai ir dvi dimensionalios giminingos transformacijos. Kiekvienos avies animacija yra gauta sukantis kiekvienam jos besitransformuojančiam vaizdo elementui (angl. pixel) 360 laipsių kampu apie savo ašį. Sukimosi pabaigoje toji forma sugrįžta į savo pradinę būseną, vadinasi, kiekviena "avis" yra kilpiškai judanti animacija. “Elektrinės avies” projektas tiria patiriančiuosius , kurie patys kuria patirtį. Jei niekas nesinaudotų sistema, nebūtų ką pamatyti. Prieš daugybę amžių mažytės dalelės visatoje išsivystė į žvaigždes, tapo jų branduoliu. Panašūs procesai veikia ir kibernetinėje erdvėje. Viskas prasideda nuo idėjos. "Avies" sistema demonstruoja vis augantį sugrįžimų skaičių prie jos ankstesnių vystymosi stadijų. Kuo daugiau vartotojų prisijungia, tuo veikimo sistema tampa legviau apskaičiuojama, tuo vaizdo rezoliucija tampa aukštesnė. Kuo daugiau žmonių dalyvauja, tuo geresnis tampa vaizdas. [10]
| + | |
| - | | + | |
| - | | + | |
| - | | + | |
| - | '''Automatiškai generuojančios grafiką programos:'''
| + | |
| - | | + | |
| - |
| + | |
| - | Signwave Autoshop Pasirodęs 1999 metais kaip i-DAT (Institute of Digital Art and Technology) darbas, kol dar priklausė MLA (MediaLab Art), yra bandomoji profesionalių kompiuterinės grafikos apdorojimo programų parodija. Programa, kišdama savą kūrybos tvarką vartotojui, pakeičia supratimą apie autorystę ir kūrėjo padėtį, naudojantį skaitmenines sistemas. Ši programa taip pat puikiaI tinka niokoti jūsų paveikslėlius. (čia irgi faking reklam, gal ištrinti) Programos aplinkoje galima importuoti įprastų formatų bylas, pritaikyti įvairius įrankius, filtrus, esančius įrankių paletėje, ar naudoti pateiktus programos įskiepius (plug-ins).
| + | |
| - | | + | |
| - | | + | |
| - | Signwave Auto-Illustrator Yra eksperimentinis, dalinai savavaldis, generatyvios programinės įrangos pavyzdys ir kartu funkcionali vektorinės grafikos naudojimo terpė. Programa siūlo daug generatyvių ir procedūrinių atlikimo technikų. [11]
| + | |
| - | | + | |
| - | | + | |
| - | | + | |
| - | === Video žokėjų (Vj- ėjų) kultūra. ===
| + | |
| - | | + | |
| - | | + | |
| - | Jaunimo kultūriniai (subkultūriniai) judėjimai perėmė generatyvinę technologiją iš gerai įrengtų ir finansuojamų laboratorijų, įrašų studijų bei animacijos kompanijų, ir pigesnes alternatyvas pritaikė naktiniams klubams ar panašioms erdvėms. Tokiems menininkams ir entuziastams generatyvusis menas daugiau nebėra miglotas ar ezoteriškas. Jis jau yra įprastas kūrybos būdas. Atsitiktinumo technika, arba taip vadinama randomization (random art - atsitiktinis, atsitiktinumo menas) yra daugiausia aptariama technika, tačiau taip pat daugelis ieško, individualių išraiškos būdų.
| + | |
| - | | + | |
| - | | + | |
| - | === Industrinis dizainas ir architektūra. ===
| + | |
| - | | + | |
| - |
| + | |
| - | Dizaino kūrimo praktikoje visuomet buvo daugybė pasikartojančių kūrimo bandymų, išsirinkimo, taisymo, hibridinių pavyzdžių gaminimo ir kaskart naujo įvertinimo proceso. Ši nepaprastai daug rankų darbo reikalaujanti veikla kiek primena genetinių kitimų evoliuciją bei natūraliąją atranką. Ir tai buvo tikriausiai neišvengiama, nes pritaikius kompiuterį kaip rankinį prietaisą CAD’ui, iš paskos sekė genetiškai inspiruotų algoritmų pritaikymas variacijų kūrimui ir atrankai. Generatyvinis menininkas William Latham [6] pradžioje naudojo evoliucinę sistemą, kuri egzistavo tiktai popieriuje, o tik vėliau perkėlė ją į kompiuterines versijas. Nėra jokios akivaizdžios priežasties vieną šiuolaikinio meno praktiką iškelti aukščiau kitos. Vaizduojamoji dailė siūlo daugybę iššūkių. Pavyzdžiui, dvidešimtame amžiuje menininkai: John’as Cage’as, William’as Burroughs’as ir Marcel’is Duchamp’as savo darbuose plėtojo atsitiktinumo techniką kaip labai vaisingą generatyvumo principą. Savo kompozicijų generavimui, menininkai minimalistai (Andre’as, Mel’as Bochner’is ir Paul’as Morgenson’as) naudojo paprastus matematinius dėsnius. Amerikietis konceptualistas Sol’as Lewitt’as (g. 1928 m.) naudoja kombinatorines sistemas, sudėtiniams darbams iš paprastų komponentų sukurti. O vokiečių menininkas konceptualistas ir objektų kūrėjas, Hans’as Haacke’as (g. 1936 m.) ištyrinėjo fizines generatorines sistemas savo ankstyvajame darbe ,,Kondensuotas kubas” (1963 m.) Kyla klausimas ar tapytojas amerikietis Kenneth’as Noland’as (g. 1924 m.) ir jo “sisteminio meno” praktika turėtų būti laikoma generatyvia, Jackson’o Pollock’o (1912 – 1956 m.) varvinimo ir taškymo metodas gali būti laikomas tam tikra atsitiktinumo technika , kuri įkomponuotų jo darbus generatyviojo (plėtojamojo) meno srityje. Na, tiesą sakant, nemanau, kad kurio nors iš jų darbai turėtų ten būti. Bet būdamas svaiginančiai įvairus, šis aptariamas menas siūlo tokius klausimus palikti atvirus.
| + | |
| - | | + | |
| - | | + | |
| - | | + | |
| - | === Elektroninė muzika ir algoritminė kompozicija. ===
| + | |
| - | | + | |
| - | | + | |
| - | Remiantis Brooks’o, Neumann’o ir Wright’o straipsniais publikuotais 1957 - aisiais, jie elektroninės muzikos bendruomenėje yra ištyrinėję visus generatyvių procesų būdus skirtus muzikos kūrimui (makro lymeny) [3] ir subtiliai atlikimo bei tembro moduliacijai (mikro lygmeny). Ši veikla nebuvo apribota akademine muzika. Paskutinis straipsnis iš „Electronic musician”– žurnalo kuriantiems muzikantams nurodo daugybę praktiškai naudojamų techninių programų: „ Cellular automata”,” Fractals”, „A-life”,” L-systems”, „Chaos” ir žinoma, atsitiktinumus.
| + | |
| - | | + | |
| - | | + | |
| - | == Kodėl menininkai kūryboje renkasi generatyvius metodus? ==
| + | |
| - |
| + | |
| - | | + | |
| - | Generatyvinis menas yra kūrybos metodas, kuris plėtojamas be konkrečios motyvacijos ar ideologijos. Tiesą sakant, generatyviųjų metodų naudojimas gali iš vis nieko bendro neturėti su kūrinio turiniu. Pavyzdžiui, kinematografai gali nuspręsti naudoti generatyvius metodus vaizdui sintetinti tiesiog paprasčiausiais ekonominiais sumetimais. Iš kitos pusės, taip pat yra tokių menininkų, kurių darbuose beveik nebelieka ribos tarp minėtojo metodo ir darbo turinio. Pastarieji yra generatyvieji menininkai tyrinėjantys sistemas savo pačių labui. Ir žinoma, egzistuoja daugybė menininkų naudojančių generatyviojo meno metodus.
| + | |
| - | | + | |
| - | | + | |
| - | | + | |
| - | === Ar generatyvinis menas yra meno judėjimas? ===
| + | |
| - |
| + | |
| - | | + | |
| - | | + | |
| - | Generatyvinis menas yra į sistemas orientuota meno praktika ir jos šaknys glūdi seniausiuose žinomuose menuose. Ilgą laiką įvairios generatyvios sistemos buvo naudojamos įvairiuose meno judėjimuose. Generatyvinis menas, kaip į sistemas orientuota meno praktika, yra kiek per platus, kad būtų orientuojamas viena kryptimi ar į vieną judėjimą. Bet šią ankstesnę gan miglotą sąvoką, galima buvo rasti šio specifinio judėjimo kontekste. Dabar ją ko gero pavadintume siaura meno istorine (technine) tikrosios sąvokos bendravarde: “generatyvinis menas - geometrinių abstrakcijų visuma, kurioje pagrindinis elementas skirtas ‘generuoti’ kitas formas iš pradinės būsenos ir tokiu būdu kurti painų komponavimo būdą, kuriame naujos formos liečia viena kitą, persidengia, mažėja arba didėja sudėtingomis variacijomis.” Rumunų skulptorius Neagu, kuris buvo įkūręs “Generatyviojo meno grupę” Queen’s universitete, Belfaste 1972 m. skaitė paskaitą apie “Generatyviojo meno formas”. Argentinoje 1928 m. taip vadinamo meno kryptį praktikoje įgyvendino Eduard’as McEntyre’as, Miguel’is bei Angel’as Vidal’as. Tas pats šaltinis apibrėžia ir “sisteminį meną”, kuris kartais painiojamas su šiuolaikiniu generatyviojo meno supratimu: pirmąsyk panaudotas kritikų 1966 m. apibūdinti abstrakčiosios dailės tipą, kuriam būdingas paprastų standartizuotų formų (dažniausiai geometrinių) arba naudojimas vientisame intensyviame vaizde, ar pakartotų sistemoje, kuri sutvarkyta aiškiai matomu principu. Tokiu būdu Noland’o “Ševronų tapyba” yra pavyzdžiu aukščiau išvardintam apibrėžimui. Sisteminis menas vienu metu buvo apibūdintas net kaip minimalizmo atšaka, vėliau išplėstas.
| + | |
| - | | + | |
| - | | + | |
| - | Generatyvusis menas greičiau nurodo meno kūrimo būdą, negu meno stilių. Čia, kaip pavyzdį reiktų turėti omeny Harold’ą Cohen’ą, kuris kuria programinę įrangą, kuri savarankiškai modeliuoja stilizuotus reprezentacinius darbus pavaizduodama žmones vešlioje tropikų aplinkoje. Taip pat projektuojant praktinius ir dekoratyvinius objektus yra svarbi auganti genetinės ir kitokių generavimo sistemų nauda.
| + | |
| - | | + | |
| - | | + | |
| - | | + | |
| - | === Generatyvinis menas - modernus ar postmodernus? ===
| + | |
| - | | + | |
| - | | + | |
| - | Generatyvinis menas yra ideologiškai neutralus. Tai tiesiog kūrimo būdas, čia dailininkai neturi jokių iš anksto nuspręstų turinio apribojimų . Ir be to, generatyvinis menas istoriškai aplenkia modernizmą, postmodernizmą ar kokį kitokį “-izmą”. Aišku, kas nors gali kurti generatyvų meną, kuris demonstruoja postmodernų požiūrį. Ir tokį kuria daug kas. Bet taip pat galima kurti generatyvų meną, kuris atmeta ar paneigia postmodernizmą. Dvi labiausiai įtakingos šios krypties idėjos yra : formalizmo bei grožio, kaip reikšmingos tyrinėjimo erdvės, atmetimas; taip pat atmetimas tos minties, kad menas gali atskleisti tiesą kokiu nors nereliatyvistiniu būdu. Forma, grožis ir žinios yra laikomi tik socialinėmis konstrukcijomis, generatyvinis menas gali būti naudojamas šioms pamatinėms idėjoms užpulti. Pirmiausia, menininkas gali pasirinkti analizuoti formą kaip kažką kitokio nei tai, kuo ji laikoma visuotinai sutarus. Naudodamasis kompleksinėmis sistemomis, menininkas gali sukurti formą, kuri pasirodo kaip rezultatas, natūraliai išsivystęs iš neįtakotų kultūros ir žmogaus procesų. Antra, tai padaręs, generatyvinis menininkas gali parodyti įtikinamas pavyzdines priežastis, kurios paremia tikėjimą mūsų sugebėjimu suprasti supantį pasaulį, kas yra labai svarbu . Šie menininkai gali priminti mums, kad visata pati yra generatyvi sistema ir per šį meną mes galim susigrąžinti savo vietos ir vaidmens visatoje pojūtį bei supratimą.
| + | |
| - | | + | |
| - | | + | |
| - | === Kokiu būdu rankų darbo menas gali būti generatyvinis ===
| + | |
| - | | + | |
| - | | + | |
| - | Generatyviojo meno praktinė esmė yra tame, kad duotasis darbas gali būti sukurtas tiktai dalinai naudojantis savarankiška sistema. Iš esmės kiekvienas kompiuteriu pagrįstas generatyvinis metodas gali būti įvykdytas rankomis. Trumpai tariant, jei menininkas sukuria sistemą, o po to ją perduoda naudoti koklių klojimo meistrui, koks yra skirtumas tarp šito ir naudojimosi generatyvaus meno robotu? Ir kiek tai skiriasi nuo to, jei menininkas pasirenka atlikti viską pats? Svarbu yra tai, kad sistema nors ir pritaikyta tam tikru savarankiškumo laipsniui, bet - bet kuriuo atveju – konstravimas (ar bent dalis jo) vykdomas rankomis. Rankų darbo generatyvusis menas šiaip ar taip skiriasi nuo įprastinio generatyviojo meno, kurį dailininkas kuria taikydamas intuityvius formos sprendimus nuosekliai visame konstravimo procese.
| + | |
| - | | + | |
| - | | + | |
| - | | + | |
| - | === Generatyvinis menas ir autorystės problematika ===
| + | |
| - |
| + | |
| - | | + | |
| - | Be abejo, kai kūrinio kūrybos procesas perleidžiamas mašinai ir dalis šio proceso vyksta be žmogiškos nuojautos įsikišimo, kai kas čia galėtų įžiūrėti rezonavimą su šiuolaikiniu poststruktūralistiniu mąstymu. Kai kurių generatyviųjų menininkų specifinė darbo sritis yra tradicinio autorystės supratimo kvestionavimas. Bet generatyvinis požiūris neturi detalių turinio tendencigumų ir menininkai čia yra laisvi tyrinėti gyvenimą, mirtį, meilę, grožį ar kokią kitokią temą.
| + | |
| - | | + | |
| - | | + | |
| - | === Ar buvo Jackson’as Pollock’as generatyviojo meno kūrėjas? ===
| + | |
| - | | + | |
| - | | + | |
| - | Iš dalies dėl to, kad J.Pollock’o geriausi darbai atrodo “atsitiktiniai”, ir iš dalies dėl to, kad jo “varvėjimo ir taškymo technika” atrodo tarsi atsitraukimas iš sąmoningo meninio kontroliavimo daugelį priverčia susimastyti ar šis menininkas galėtų būti laikomas generatyviuoju menininku. Man jo darbai nepanašūs į generatyviuosius, nes čia nėra jokios savarankiškos sistemos įtrauktos į paveikslų tapymo procesą. Bet ,tiesą sakant , yra viena įdomi sąsaja tarp vieno žymiausio Pollock’o darbo ir sudėtingumo teorijos. Fizikas Richard Taylor parodė, kad Pollock’o varvinimai ir taškymai yra natūralūs fraktalai, jie yra tikriausias menininko mokymosi kaip “paleisti” dažus mikliai naudojantis ranka ir riešu taip, kad paskatinti chaotišką dažų tekėjimą, rezultatas; ir taip, kadangi Pollock’o darbas progresavo, jis galėjo pasiekti vis aukštesnius fractalų dimensijų laipsnius. Galbūt turėdami omeny štai tokį žiūrėjimo tašką, nusimanantys stebėtojai bando priskirti Pollock’o darbus generatyviajam menui. Bet kuriuo atveju šis menininkas naudojo dažus savo rankomis be jokios išorinės sistemos įsikišimo .Jo darbai buvo kurti sąmoningai ir nuosekliai naudojantis kūrybiniu intuityvumu bei fizine disciplina, pamažu ir nuolat pergalvojant. Ir faktas, kad jo rankų darbas yra pagrįstas fizika, t.y. , mintimis apie fraktalus ir chaoso teoriją neturėtų nieko versti galvoti kad tie paveikslai yra generatyvinis menas. Visi meno kūriniai daugiau mažiau remiasi fizika, bet jei tai būtų matas, tuomet visas menas galėtų vadintis generatyviuoju.
| + | |
| - | | + | |
| - | | + | |
| - | | + | |
| - | === Ar Hans’as Haacke’as buvo generatyviojo meno kūrėjas? ===
| + | |
| - | | + | |
| - | | + | |
| - | | + | |
| - | Hans’as Haacke’as yra tolėliau žvelgiantis menininkas, kurio darbai kritikuoja tiek fizinę, tiek socialinę sistemas drąsiu būdu, daug anksčiau nurodžiusiu panašius bandymus, kurie dabar vykdomi sudėtingumo moksle. Bet kuriuo atveju yra svarbu diferencijuoti darbus, kurie naudoja sistemas savo kūryboje ir tuos, kurie yra apie sistemas. Haacke pateikė abiejų. Pavyzdžiui imkime jo darbą “Kondensacinį kubą”- paprastą akriline medžiaga aptrauktą sandariai uždarytą kubą su trupučiu vandens dugne – jis tampa miniatiūrine orų sistema, tarsi nuolat kintančiu besikondensuojančių ant kubo paviršiaus formų, ekranu. Šis darbas užbėgo už akių meteorologo Ralph’o Lorenz’o atradimui apie neįprastus chaotiškus traukos reiškinius [discovery of chaotic strange attractors ], ir yra vienu iš nuostabiausių generatyviojo meno pavyzdžių. 1965 metais šio menininko parašytas pareiškimas gali būti šiandieną laikomas generatyviųjų menininkų, tyrinėjančių sudėtines taikomas sistemas, manifestu. Štai jo citatos: “<…> sukurti kažką, kas reaguoja į aplinką , keičiasi, yra nestabilus<…> <…>sukurti kažką neapibrėžto, kas visuomet atrodo kitaip, kurio forma negali būti iš anksto nusakyta tiksliai<…> <…> padaryti kažką, kas negali “vykti’ be jo aplinkos pagalbos<…> <…> sukurti kažką tokio, kas reaguoja į šviesos ir šilumos pokyčius, priklauso nuo oro srovių ir savo funkcionavimu yra priklausomas nuo gravitacijos<…> <…> sukurti kažką, ką galėtų liesti žiūrovas, galėtų žaisti ir tokiu būdu sudvasinti<…> <…> padaryti kažką tokio, kas gyvena tęstiniame laike ir tuo būdu padaryti žiūrovo patirtį tęstinę<…> <…>artikuliuoti: kažką naturalaus<…>
| + | |
| - | | + | |
| - | | + | |
| - | | + | |
| - | === Ar Sol’as LeWitt’as yra generatyviojo meno kūrėjas? ===
| + | |
| - | | + | |
| - | | + | |
| - | | + | |
| - | Dauguma amerikiečių menininko , objektų kūrėjo ir konceptualisto Sol’o LeWitt’o darbų yra generatyvūs ir, kaip konceptualiojo menininko jo dėmesys sufokusuotas į sistemų tyrinėjimą dėl jų pačių esminės vertės.
| + | |
| - | | + | |
| - | | + | |
| - | Savo “Skirsniuose apie konceptualųjį meną” (1967) jis sako, kad “idėja tampa mašina, kuri daro meną” ir tuo nurodo į tikrąją darbo konstrukciją kaip “paviršutinišką reikalą”. Jo kombinatoriniai piešiniai ir skulptūros parodo tęstinį griežtai sutvarkytų sistemų gyvybingumą generatyviniame mene. Jo kūryba yra susijusi su daugeliu atradimų, kaip pavyzdžiui, 1966 metais pirmojo, atradusio struktūras, besiremiančias kubų moduliais . LeWitt, as piešė serijas piešinių, paremtas geometriniais ir matematiniais lygiais, kurie gali būti transformuojami į skulptūrines struktūras per trečią modifikatorių. Tai padėjo jam tapti vienu iš Amerikos konceptų meno kūrėjų lyderiu= .
| + | |
| - | | + | |
| - | | + | |
| - | | + | |
| - | === Ar neturėtų generatyvusis menas demonstruoti nuolatinių kitimų ir nenumatytų rezultatų?===
| + | |
| - | | + | |
| - | | + | |
| - | | + | |
| - | Čia galima daug kalbėti apie sudėtinių sistemų kūrimą kaip instaliacijų meną, kuris yra dinamiškas auditorijai reliame laike. Tai nuostabus būdas menininkui pasidalinti su žiūrovų publika savo sudėtinių sistemų, o ypač sudėtinių pritaikomų sistemų ištyrinėjimais. Tačiau meno praktika, kuri visiškai statiškam objektui kurti naudoja sudėtinę sistemą, vis tiek tebėra generatyviu menu. Tokie pvz., yra darbai, atsirandantys dėka paprastų generatyvinių metodų naudojimo.
| + | |
| - | | + | |
| - | | + | |
| - | | + | |
| | | | |
| | = Išvados = | | = Išvados = |
Revision as of 13:11, 9 March 2012
VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJA
Vaizduojamosios Dailės fakulteto
Fotografijos ir medijos meno katedra
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Magistrantas Vaclovas Nevčesauskas
Darbo vadovas Dokt. Vytautas Michelkevičius
VILNIUS
2006
GENERATYVINIS
MENAS
7piqid I value the article post.Really looking forward to read more. Great.
Uh, well, explain me a please, I am not quite in the subject, how can it be?!...
Cool! You have answered. I'll take a quote! The meaning of life and everything else. Decided. No kidding!...
Hi! Everyone who reads this blog - Happy Reconciliation and Accord..!
Išvados
1.Šiame darbe apžvelgta generatyvinio meno situacija yra ribinė. Iki šiol nėra aišku, kur prasideda ir kur baigiasi generatyvusis menas. Ankstyviausi generatyvinio meno pavyzdžiai inspiravo kūrėjus išnaudoti atsitiktinumo metodiką kaip būdą ieškoti naujoms estetikos formoms.
2.Generatyvinio meno spektras platus: jis apima įvairiausias mokslo sritis: matematikos, fizikos, psichologijos, informatikos, meteorologijos, sociologijos mokslų ar net daugelio kitų sričių pritaikymas realus generatyvumo sistemoms.
Generatyviškumas leidžia suvaldyti ir tiksliai imituoti kūrybinius procesus, kurie gali būti panašus į žmogaus kūrybinę veiklą, arba net juos pranokti.
3.Chaotiškumo ir efektyvaus sudetingumo principai leidžia pažinti ir pajungti sudėtingesnes sistemas. Jie daug labiau panaši į mūsų matomą realybę: ji ir atsitiktinė ir nusakoma. Ji leidžia imituoti realybę, ar bent prie jos priartėti ir pasiekti idomesniu rezultatu negu tik atsiktiniai. Ji daug labiau panaši į mūsų matomą realybę: ji ir atsitiktinė ir nusakoma.
4.Siurrealistų eksploatuotas automatizmo metodas sukūrė veiksmų teoriją, paremtą psichoanalizės metodų ataplaiduota kūrybine mintim. Automatinis rašymas, remiasi žmogaus vidinėmis galiomis, parodančiomis, kad žmogus yra generatyvi sistema. Taigi žmogaus psichika yra save generuojanti sistema, galinti atverti neįprastus kūrybos aspektus, išliekančiais iki šiol aktualiais.
5.Generatyvinis menas ir jo rezultatas gali priklausyti nuo kolektyvinės dalyvaujančių tame procese žmonių veiklos pobūdžio . (Fluksus kūryba). Kūrėjas (arba meninkas) iš vienos pusės yra tas, kuris sukuria ir pateikia tam tikras idėjas, o dalyviai renkasi veiksmų fazes, intervalus ir veiklos taisykles. Kita vertus, procesas gali veikti ir autonomiškai nuo kūrėjo. Todėl mes galime derinti abu šiuos principus, atsižvelgiant į mokslo perspektyvą ir pasiekimus.
6.Generatyvusis kūrybos principas paradoksaliai tradicinio meno sampratos fone dažnai yra priešpastatomas įprastiems kūrybos principams. Turint omeny jo individualumą ir unikalų kūrybiškumą.
Šiuolaikinėje poindustrinėje visuomenėje generatyvumas yra geras ir patogus įrankis ir principas. Žmogus savo smegenis gali koncentruoti bendresniems kūrybiniams uždaviniams spręsti, negu fragmentiniams laikiniems uždaviniam; be viso to jis dar taupo laiką ir resursus.
Galų gale šioje epochoje mes pradėjom imituoti gamtos dėsnius. T. y. dauginti kūrybinę produkciją savitai ją klonuojant . Žmogus kaip Dievas gali imituoti pats save – sukurti skaitmeninį kloną, kuris už jį dirbtų.
Generatyvumas yra savo paties kūrybinių galių atspindys, ir jo sukurtas rezultatas gali būti vertinamas pagal savarankiškus estetikos principus.
Tai ne tik sintetinė dehumanizuota kūrybos sistema, ji gali būti pajungta naujų estitinių formų paieškai.
Literatūros sąrašas:
[1] Galanter, P. Foundations of generative art systems – a hybrid survey and studio class for graduate students. Generative Art 2001: Proceedings of the 4th International Conference. Generative Design Lab, Milan Polytechnic, Milan 2001
[2.] Carrol, Noel. (1999) Philosophy of Art, London, Routledge
[3] Schwanauer, S. M. and D. A. Levitt (1993). Machine models of music .
Cambridge, Mass., MIT Press.
[4] Shannon, Claude E. A mathematical theory of communication. The Bell System
Technical Journal, 27(3):379--423, 1948.
[5] Gell-Mann, Murry. What is complexity? Complexity – John Whiley and Sons,
Vol 1 No 1, 1995
[6] Todd, S., Latham, W. (1992) Evolutionary art and computers. London, Academic Press Limited
[7] the Fluxus Perfomance Workbook., edited by Ken Friedman, Owner Smith and Lauren Sawchyn., Perfomance research e-Publications. 2002
[8] Composers and Crapshooters Dr. Willis Wager Carousel Publications, Ltd. Rt. 42, Sparrowbush, NY 12780 http://www.carousel-usic.com/shooters.html
[10] http://electricsheep.org/interpretation
[11] http://www.signwave.co.uk/go/software/generative
[12] Tomas Sakalauskas, Žiūrėjimas į ugnį ., Baltos lankos, 2002, Vilnius
[15] Jonas mekas., Trys draugai ., Baltos lankos, 1998
[16] Šarūnas Nakas "Šiuolaikinė muzika" alma littera 2001
[17] www.generative.net
[18] Rohrberg., Schneckenburger,. Frike, Honnef. Art of the 20th Century. Edited by Ingo F. Walther, Benedikt Taschen Verlag GmbH, 2000, Köln
[19] „At the Edge of Art“ by Joline Blais, Jon Ippolito. Publisher: Thames & Hudson (March 27, 2006) ISBN: 0500238227
[20] Tarptautinių žodžių žodynas. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985, Vilnius.
First Steps
The username and password for the administrative account is admin, admin.
- Important: Log in as admin and go to Preferences to change your password!
- On this page: image_logo_url put just the url for the logo.
- Add the url for your wiki to the Categorized wiki list. Simply edit that page and put your wiki under the appropriate category.
- To increase the amount of space you have for uploads, add links to this site from external sites, and go to the Link Quota Page to increase your uploads quota.
Other optional things to do
- Edit MediaWiki:Sidebar to change the navigation menu
- Add this wiki to some external wiki indexes:
- Wikipedia list of wikis
- WikiIndex
- If you are feeling adventurous and know a little about web design you can edit the javascript and css to the Header to change the look of your wiki.
- You must log as admin to do this
- Whatever you enter in this page will be added to the html in the header after the standard style sheet, so you can override styles.
- Read the User's Guide for other usage and configuration help.
- Add your wiki to the map of wikis
