Main Page
From Generatyvusis Menas
(→GENERATYVUSIS MENAS) |
(→'''GENERATYVUSIS MENAS''') |
||
| Line 1: | Line 1: | ||
| - | + | == '''GENERATYVUSIS MENAS''' == | |
== '''Kas yra generatyvusis menas?''' == | == '''Kas yra generatyvusis menas?''' == | ||
Revision as of 22:31, 2 March 2006
Contents |
GENERATYVUSIS MENAS
Kas yra generatyvusis menas?
Sudėtingumo teorija kaip konteksto teorija meno teorijai.
santrauka
Šiuo rašiniu bandyta pasiūlyti generatyviojo meno , kuris yra plačiai apimantis (?) ir teikiantis derlingą dirvą tiek techniniam, tiek meno teorijos vystymuisi, apibrėžimą . Pirmiausia, sistemų naudą galima identifikuoti kaip raktinį elementą generatyviajame mene. Ir tuomet čia galima pristatyti įvairias idėjas iš sudėtingumo teorijos. Pastebėta, kad sistemos egzistuoja tam tikroje tąsoje, kontinuume tarp/nuo labai sutvarkytų, iki visiškai nesutvarkytų. Cituojant medžiagą iš informacijos teorijos ir sudėtingumo mokslo galima pastebėti, kad tvarkingas ir betvarkes sistemas paprastai būdinga regėti kaip paprastos ir sudėtinės sistemų pavyzdžius, ir sutvarkytos ir nesutvarkytos. [Citing examples from information theory and complexity science, it is noted that highly ordered and highly disordered systems are typically viewed as simple, and complex systems exhibit both order and disorder.] Tai priartina prie efektyvaus sudėtingumo pritaikymo, prie tvarkos ar betvarkės kaip organizavimo principų , prie įvairių generatyviojo meno sistemų. Šis platesnis požiūris nuveda mus iki šiek tiek nustebinančio “atradimo”,- generatyvusis menas yra toks senas kaip pats menas apskritai. [This leads to the adoption of effective complexity, order, and disorder as organizing principles in the comparison of various generative art systems.] Šių sistemų ir sudėtingumo teorijos įtakotoje paradigmoje yra aptariami tam tikras skaičius specifinių menininkų ir tiriamųjų objektų. Galiausiai pakankamai meno teorinių klausimų yra pristatyta išrutulioti pasiūlytai generatyviojo meno sąvokai bei numanomai teorinei ir metodologinei visumai.
Elektroninė muzika ir algoritminė kompozicija.
Turint omeny ir remiantis Brooks’o, Neumann’o ir Wright’o straipsniais 1957-aisiais,- jie elektroninės muzikos bendruomenėje yra ištyrinėję visus generatyvių procesų būdus skirtus muzikos kūrimui (makro lymeny) ir subtiliai atlikimo bei tembro moduliacijai (mikro lygmeny). Ši veikla nebuvo apribota akademine muzika. Paskutinis straipsnis iš electronic musician – žurnalo kuriantiems muzikantams- nurodo gyvą daugybę programų naudojančių technikas tokias įvairias kaip cellular automata, fractals, a-life, L-systems, chaos ir žinoma, atsitiktinumus.
Kompiuterinė grafika ir animacija.
Gerai sudokumentuoti erdvioje literatūros plotmėje, išspausdinti dėka ACM SighGraph ir kitų organizacijų, kompiuterinės grafikos tyrinėtojai rašo straipsnius generatyviojo meno srityje jau dešimtmečius. Minint pirmuosius generatyviuosius prasiveržimus galima, pavyzdžiui, įtraukti Perlin Noise dėl dūmų, ugnies ir plaukų vaizdingumo sintezės, L-sistemų naudos užauginant pakankamai virtualių augalų norint jais užželdinti visus miškus ir slėnius ir dėl fizinio modeliavimo naudos kuriant animacijas , kurios aprašo, pavaizduoja tikro pasaulio elgesį nereikalaujant animatoriaus kruopštaus darbo išmoningai šokdinant kiekvieną detalę. Šitokios pastangos atnešė rezultatus siekiančius toliau nei pati tyrinėtojų bendruomenė. Kaip pavyzdį galima turėti omeny animuotus [animated feature length ] filmus kaip antai Pixar’o ar/ir labai populiarią video žaidimų sritį.
Demo scena ir Vj’ėjų kultūra.
Taigi sekant aukščiau išdėstytomis mintimis, jaunimo kultūriniai (subkultūriniai) judėjimai perima generatyvinę technologiją iš gerai įrengtų ir finansuojamų laboratorijų, įrašų studijų bei animacijos kompanijų, ir pritaiko pigesnes alternatyvas naktiniams klubams ar panačioms erdvėms. Tokiems menininkams ir entuziastams generatyvusis menas daugiau nebėra miglotas ar ezoteriškas, bet greičiau- kasdienis kūrybos būdas. Atsitiktinumo technika, arba taip vadinama randomization (random art- atsitiktinis, atsitiktinumo menas) yra daugiausia aptariama technika, tačiau taip pat daugelis ieško savo, individualių išraiškos būdų .
Industrinis dizainas ir architektūra. Dizaino praktikoje visuomet buvo pasikartojantis daugybės bandinių kūrimo, išsirinkimo, taisymo, hibridinių pavyzdžių gaminimo ir kaskart naujo įvertinimo procesas. Ši rankų darbo reikalaujanti veikla kiek primena genetinių kitimų evoliuciją bei natūraliąją atranką. Ir tai buvo tikriausiai neišvengiama, kad vos netukus dizaineriams pritaikius kompiuterį kaip rankinį prietaisą (-įrankį) CAD’ui (?) , iš paskos sekė genetiškai inspiruotų algoritmų pritaikymas variacijų (-pokyčių) kūrimui ir atrankai. Tiesą sakant, generatyvusis menininkas William Latham pradžioje naudojo evoliucinę sistemą, kuri egzistavo tiktai popieriuje, o tik vėliau buvo perkelta į kompiuterines versijas. Aišku, - kiekvienas bandymas apibrėžti generatyvųjį meną turėtų atsižvelgti į visa minėta aukščiau, kadangi nėra jokios akivaizdžios priežasties vieną šiuolaikinio šitokio meno praktiką iškelti aukščiau už kitą. Ir tik keli iš viso norėtų sustoti ties parašytu aukščiau, kas nors galbūt dar norėtų, pavyzdžiui, paminėti robotų meną ar matematikos meną kaip tam tikrus generatyviojo meno telkinius. Vaizduojamoji dailė siūlo galybę iššūkių šiuo atžvilgiu. Pavyzdžiui, dvidešimtąjame amžiuje tokie menininkai kaip John Cage, William Burroughs ir Marcel Duchamp savo darbuose plėtojo atsitiktinumo techniką kaip labai vaisingą generatyvumo principą. Kad generuoti savo kompozicijas, menininkai minimalistai (Andre, Mel Bochner ir Paul Morgenson) naudojo paprastus matematinius dėsnius. Konceptualistas Sol Lewitt naudoja kombinatorines sistemas idant sukurti sudėtinius darbus iš paprastų komponentų, o kitas toks menininkas Hans Haacke ištyrinėjo fizines generatorines sistemas savo ankstyvajame darbe. Ir iš tikrųjų galima susimastyti ar tokie tapytojai kaip Kenneth Noland su jo “sisteminio meno” praktika turėtų būti laikomi generatyviais menininkais, ar Jackson’o Pollock’o varvinimo ir taškymo metodas gali būti laikomas tam tikra atsitiktinumo technika , kuri įtalpintų jo darbus generatyviojo (plėtojamojo) meno srityj. Na, tiesą sakant, nemanau kad kurio nors iš jų darbai turėtų ten būti. Bet būdamas svaiginančiai įvairus šis aptariamas menas siūlo tokius klausimus palikti atvirus ir teisėtus.
2.1 Iš viršaus į apačią- generatyvinis menas apgalvotas pažodžiui. Terminas generatyvusis menas gali būti taip pat išaiškintas nuo viršaus žemyn apgalvojant jo pažodinę abstrakčią reikšmę. Aš kartais juokauju, kad tai yra visai paprasta nuspręsti ką nors esant tokiu menu. Visų pirma, tai turi būti menas, o visų antra, generatyvusis. Žinoma, kad tai yra pokštas , o visa gudrybė yra tame, kad vienas sudėtingas klausimas yra patalpintas tarp kitų dviejų sudėtingų klausimų. Ką mes turime omeny žodžiu “menas” ir ką mes turime omeny žodžiu “generatyvus”? Toks klausimas- kas yra menas- dažnai yra iškeliamas su trupučiu paniekos arba bauginančiai perspėjantis dėl intelektualinio diskurso rizikos ir šitai daroma daug dažniau nei norint iš tikrųjų kvestiuonuoti šias nuolat kintančias nuostatas. Bet taip nesąžininga. Diskusija, išprovokuota klausimo ‘kas yra menas”, tiesą sakant, gali būti produktyvi ir naudinga. Tai tikriausiai geriausiai buvo apgalvota estetikos specialistų analitinėje filosofijos mokykloje pirmiausiai įkurtoje JAV, o po to Anglijoje./ čia turėtum nurodyti kas turima omeny/. Šitų ginčų detalus aprašymas išeina už šio teksto temos ribų, bet jį galilma rasti gerai sukonspektuotą kur nors kitur, pavyzdžiui, kokioj nors meno filosofijoj. Perspektyvios šiuolaikinės meno sąvokos paprastai įtraukia mintis, maždaug panašias į miglotą aibių teoriją, toku būdu vienas menas, taip tariant, gali ir ima atrodyti “labiau menas” nei kiti. Panašiu būdu mes galime tikėtis analogiškos išvados , jog vieni darbai yra “labiau generatyviniai” nei kiti. Ir dar galima pridėti, kad dabartiniai mąstymai apie šį procesą atpažįsta jį kaip socialinį ir istorinį supratimą, kuris keičiasi laikui bėgant. Iki tam tikros ribos generatyvinis menas yra menas ir žinoma tai turi taikytis ten taip pat /reik manyt ,į tą supratimą../. Bet aš tikiuosi parodyti , kad generatyvusis aspektas gali būti sutvarkytas stabilesniu būdu. Žodis “ generatyvus “ tiesiog nukreipia dėmėsį į meno poaibį, kur potencialiai daugialypiai (kartotiniai) rezultatai gali būti išgaunami naudojant kokią nors generavimo sistemą. Čia svarbu paminėti , kad jei aukščiau aptariamasis menas įtraukia meną , kuris jau yra rezultatas kokios nors generuojančios idėjos, tuomet generatyvusis menas turėtų įtraukti visą meną, ir taip prarastų savo skirtingo, atskiro, tam tikra prasme individualaus termino naudingumą.
Wiki successfully set up.
First Steps
The username and password for the administrative account is admin, admin.
- Important: Log in as admin and go to Preferences to change your password!
- On this page: image_logo_url put just the url for the logo.
- Add the url for your wiki to the Categorized wiki list. Simply edit that page and put your wiki under the appropriate category.
- To increase the amount of space you have for uploads, add links to this site from external sites, and go to the Link Quota Page to increase your uploads quota.
Other optional things to do
- Edit MediaWiki:Sidebar to change the navigation menu
- Add this wiki to some external wiki indexes:
- If you are feeling adventurous and know a little about web design you can edit the javascript and css to the Header to change the look of your wiki.
- You must log as admin to do this
- Whatever you enter in this page will be added to the html in the header after the standard style sheet, so you can override styles.
- Read the User's Guide for other usage and configuration help.
- Add your wiki to the map of wikis
