Main Page

From Generatyvusis Menas

(Difference between revisions)

Revision as of 01:46, 7 March 2006

1 Generatyvusis menas
2 PLANAS
3 Automatinė kūryba
4 Kas yra generatyvusis menas? Sudėtingumo teorija kaip konteksto teorija meno teorijai.
5 Elektroninė muzika ir algoritminė kompozicija.
6 Kompiuterinė grafika ir animacija.
7 Demo scena ir Vj’ėjų kultūra.
8 Industrinis dizainas ir architektūra.
9 Iš viršaus į apačią- generatyvinis menas apgalvotas pažodžiui.
10 generatyvusis menas : sąvoka.
11 sudėtingumo mokslas kaip kontekstas sistemų supratimui.
12 chaotiškos sistemos ir atsitiktinės sistemos.
13 First Steps
14 Other optional things to do

Generatyvusis menas

PLANAS

Ivadas (Motyvacija)

Automatine kuryba (kodel si savoka paradoksali tradicinio meno sampratoje) - meno kontekstas Siurelistai-pasamone Flux-kalbos sistemos (visokios koreles su uzduotais veiksmais ...) Postmoderni kultura (siuolaikine)- sukuriamos/sudaromos visuomenei ar zmoniu grupei veiksmo/elgesio salygos ar taisykles is kuriu gali iseiti nenumatyti rezultatai. Kompiuterines technologijos - Plataus Pasaulio Tinklo(WWW) kultura ir galimybes ...

Ka galima suvokti kaip Generatyvuji mena

Generatyvaus meno apibrezimas (literaturoje)

Generatyvaus meno pavyzdziai (neaisku ar reikia sitos skilties nes yra „Meninikai taikantys generatyvumo principa savo menuose“)

Generatyviosios sistemos (is Philip Galanter -”Kas yra generatyvusis menas?” Kompleksinės sistemos Chaotinės , atsitiktinumo sistemos dirbtinis intelektas ir tt )

Vertinimas (nauji vertinimo kriterijai)(estetikos aspektas)(filosofinis aspekt-pradinis judintojas, kurejas ir tt) siuolaikiniai meninikai taikantys generatyvumo principa savo menuose)

Automatinė kūryba

Apie automatizmą pradėsiu kalbėti nuo pirmojo aukščiausio fascinacijos šiuo modeliu taško - siurrealizmo. Siurrealistams automatizmas (pirmiausia automatinis rašymas, vėliau jo samprata abstrahuota ir pritaikyta visoms raiškos ir veiklos sritims, dar vėliau iš dalies sąlygojo abstraktųjį ekspresionizmą ir akcionizmo filosofiją) buvo atradimas, leidęs išsilaisvinti iš intensyvėjančios ir bekompromisinės primygtinio sąmoningumo atmosferos. Prisiminus, kad metodas pirmiausia buvo pasiskolintas iš Freud'o psichoanalizės metodologijos, išryškėja ir intelektualinis-psichologinis laikotarpio kontekstas, kupinas socialinių suvaržymų. Pažvelkime į 1924-ųjų siurrealizmo manifestą, apimantį kone visas kultūrai esmiškas sritis: "Siurrealizmas, daiktavardis: grynas fiziškas automatizmas, kuriuo siekiama žodžiais, raštu ar bet kuria kita forma išreikšti tikrąjį minties procesą. Minties diktatas be jokios kontrolės, kurią praktikuoja sąmonė, ir be jokių estetinių ir moralinių nuostatų.

Enciklopedinis terminas, filosofijoje: siurrealizmas remiasi aukštesniosios tam tikrų asociacijos formų realybės teigimu, taip pat sapno visagalybės ir nesuinteresuotos minties žaidimo teigimu. Jis siekia atsikratyti visų kitų psichologinių mechanizmų ir pakeisti juos savimi esminių gyvenimo problemų sprendime. [...] Daugybę kartų bandydamas analizuoti tai, kas klaidingai vadinama genijumi, galiausiai aš neradau jame nieko, ką galima būtų priskirti kitiems sąmonės procesams, nei šis."

Bretono publikuotos "Rašytinės siurrealizmo kompozicijos, arba pirmas ir paskutinis rašymas", kuris dažnai laikomas pagrindiniu jo automatinio rašymo koncepciją atskleidžiančiu tekstu, prasideda taip:

"Pasirinkęs vietą, kur sąmonė galėtų geriausiai susikoncentruoti ties savimi, paprašyk, kad tau atneštų rašymo priemones. Leisk savo protui kiek įmanoma labiau nugrimzti į pasyvų imlumą. Pamiršk savo genijų, talentą, taip pat ir kitų genijus bei talentus. Kartok sau, kad literatūra yra kone labiausiai pasiteisinantis iš kelių, vedančių bet kur. Rašyk greitai, be jokios užsibrėžtos temos, pakankamai greitai, kad neužsigalvotum ir kad nekiltų pagunda skaityti, ką parašei. Pirmasis sakinys atsiras pats; tai savaime suprantama, nes nėra tokio momento, kai koks mūsų sąmoningai minčiai svetimas sakinys nesigvieštų būti išreikštas. Gana sunku ką pasakyti apie sakinį po jo..."

Automatinis rašymas, manifestuojamas kaip itin pasyvi sąmonės būsena, tapo itin aktyviu užsiėmimu - be to, netrukus buvo papildytas Dali suformuluotu "paranoiniu-kritiniu metodu". Ilgainiui Bretono fascinacija automatiniu rašymu kiek prislopo, suabejojus kardinalia sąmonės ir pasąmonės perskyra. Komentuodamas savo ankstyvąjį revoliucingą tekstą, kurio fragmentas skambėjo taip: "Esu įsitikinęs, kad netrukus ateis momentas, kai su paranoiškos ir aktyvios sąmonės pagalba taps įmanoma (pasitelkiant ir automatizmą bei kitas pasyvias būsenas) susisteminti sumišimą ir taip galutinai diskredituoti visą realųjį pasaulį" - Bretonas pridūrė, "siekiant išvengti nesusipratimų, turėtų būti bent jau pridurta: tiesioginį - betarpiškai realų pasaulį". Panašu, kad buvo išgirstas Freudas, nes ego eliminavimas jau reiškė ne laisvę, o pasidavimą superego ir pasąmonės programai.

save rašanti knyga – Burroughs save organizuojantis srautas - ...

Kas yra generatyvusis menas? Sudėtingumo teorija kaip konteksto teorija meno teorijai.

santrauka

Šiuo rašiniu bandyta pasiūlyti generatyviojo meno , kuris yra plačiai apimantis (?) ir teikiantis derlingą dirvą tiek techniniam, tiek meno teorijos vystymuisi, apibrėžimą . Pirmiausia, sistemų naudą galima identifikuoti kaip raktinį elementą generatyviajame mene. Ir tuomet čia galima pristatyti įvairias idėjas iš sudėtingumo teorijos. Pastebėta, kad sistemos egzistuoja tam tikroje tąsoje, kontinuume tarp/nuo labai sutvarkytų, iki visiškai nesutvarkytų. Cituojant medžiagą iš informacijos teorijos ir sudėtingumo mokslo galima pastebėti, kad tvarkingas ir betvarkes sistemas paprastai būdinga regėti kaip paprastos ir sudėtinės sistemų pavyzdžius, ir sutvarkytos ir nesutvarkytos. [Citing examples from information theory and complexity science, it is noted that highly ordered and highly disordered systems are typically viewed as simple, and complex systems exhibit both order and disorder.] Tai priartina prie efektyvaus sudėtingumo pritaikymo, prie tvarkos ar betvarkės kaip organizavimo principų , prie įvairių generatyviojo meno sistemų. Šis platesnis požiūris nuveda mus iki šiek tiek nustebinančio “atradimo”,- generatyvusis menas yra toks senas kaip pats menas apskritai. [This leads to the adoption of effective complexity, order, and disorder as organizing principles in the comparison of various generative art systems.] Šių sistemų ir sudėtingumo teorijos įtakotoje paradigmoje yra aptariami tam tikras skaičius specifinių menininkų ir tiriamųjų objektų. Galiausiai pakankamai meno teorinių klausimų yra pristatyta išrutulioti pasiūlytai generatyviojo meno sąvokai bei numanomai teorinei ir metodologinei visumai.

Elektroninė muzika ir algoritminė kompozicija.

Turint omeny ir remiantis Brooks’o, Neumann’o ir Wright’o straipsniais 1957-aisiais,- jie elektroninės muzikos bendruomenėje yra ištyrinėję visus generatyvių procesų būdus skirtus muzikos kūrimui (makro lymeny) ir subtiliai atlikimo bei tembro moduliacijai (mikro lygmeny). Ši veikla nebuvo apribota akademine muzika. Paskutinis straipsnis iš electronic musician – žurnalo kuriantiems muzikantams- nurodo gyvą daugybę programų naudojančių technikas tokias įvairias kaip cellular automata, fractals, a-life, L-systems, chaos ir žinoma, atsitiktinumus.

Kompiuterinė grafika ir animacija.

Gerai sudokumentuoti erdvioje literatūros plotmėje, išspausdinti dėka ACM SighGraph ir kitų organizacijų, kompiuterinės grafikos tyrinėtojai rašo straipsnius generatyviojo meno srityje jau dešimtmečius. Minint pirmuosius generatyviuosius prasiveržimus galima, pavyzdžiui, įtraukti Perlin Noise dėl dūmų, ugnies ir plaukų vaizdingumo sintezės, L-sistemų naudos užauginant pakankamai virtualių augalų norint jais užželdinti visus miškus ir slėnius ir dėl fizinio modeliavimo naudos kuriant animacijas , kurios aprašo, pavaizduoja tikro pasaulio elgesį nereikalaujant animatoriaus kruopštaus darbo išmoningai šokdinant kiekvieną detalę. Šitokios pastangos atnešė rezultatus siekiančius toliau nei pati tyrinėtojų bendruomenė. Kaip pavyzdį galima turėti omeny animuotus [animated feature length ] filmus kaip antai Pixar’o ar/ir labai populiarią video žaidimų sritį.

Demo scena ir Vj’ėjų kultūra.

Taigi sekant aukščiau išdėstytomis mintimis, jaunimo kultūriniai (subkultūriniai) judėjimai perima generatyvinę technologiją iš gerai įrengtų ir finansuojamų laboratorijų, įrašų studijų bei animacijos kompanijų, ir pritaiko pigesnes alternatyvas naktiniams klubams ar panačioms erdvėms. Tokiems menininkams ir entuziastams generatyvusis menas daugiau nebėra miglotas ar ezoteriškas, bet greičiau- kasdienis kūrybos būdas. Atsitiktinumo technika, arba taip vadinama randomization (random art- atsitiktinis, atsitiktinumo menas) yra daugiausia aptariama technika, tačiau taip pat daugelis ieško savo, individualių išraiškos būdų .

Industrinis dizainas ir architektūra.

Dizaino praktikoje visuomet buvo pasikartojantis daugybės bandinių kūrimo, išsirinkimo, taisymo, hibridinių pavyzdžių gaminimo ir kaskart naujo įvertinimo procesas. Ši rankų darbo reikalaujanti veikla kiek primena genetinių kitimų evoliuciją bei natūraliąją atranką. Ir tai buvo tikriausiai neišvengiama, kad vos netukus dizaineriams pritaikius kompiuterį kaip rankinį prietaisą (-įrankį) CAD’ui (?) , iš paskos sekė genetiškai inspiruotų algoritmų pritaikymas variacijų (-pokyčių) kūrimui ir atrankai. Tiesą sakant, generatyvusis menininkas William Latham pradžioje naudojo evoliucinę sistemą, kuri egzistavo tiktai popieriuje, o tik vėliau buvo perkelta į kompiuterines versijas. Aišku, - kiekvienas bandymas apibrėžti generatyvųjį meną turėtų atsižvelgti į visa minėta aukščiau, kadangi nėra jokios akivaizdžios priežasties vieną šiuolaikinio šitokio meno praktiką iškelti aukščiau už kitą. Ir tik keli iš viso norėtų sustoti ties parašytu aukščiau, kas nors galbūt dar norėtų, pavyzdžiui, paminėti robotų meną ar matematikos meną kaip tam tikrus generatyviojo meno telkinius. Vaizduojamoji dailė siūlo galybę iššūkių šiuo atžvilgiu. Pavyzdžiui, dvidešimtąjame amžiuje tokie menininkai kaip John Cage, William Burroughs ir Marcel Duchamp savo darbuose plėtojo atsitiktinumo techniką kaip labai vaisingą generatyvumo principą. Kad generuoti savo kompozicijas, menininkai minimalistai (Andre, Mel Bochner ir Paul Morgenson) naudojo paprastus matematinius dėsnius. Konceptualistas Sol Lewitt naudoja kombinatorines sistemas idant sukurti sudėtinius darbus iš paprastų komponentų, o kitas toks menininkas Hans Haacke ištyrinėjo fizines generatorines sistemas savo ankstyvajame darbe. Ir iš tikrųjų galima susimastyti ar tokie tapytojai kaip Kenneth Noland su jo “sisteminio meno” praktika turėtų būti laikomi generatyviais menininkais, ar Jackson’o Pollock’o varvinimo ir taškymo metodas gali būti laikomas tam tikra atsitiktinumo technika , kuri įtalpintų jo darbus generatyviojo (plėtojamojo) meno srityj. Na, tiesą sakant, nemanau kad kurio nors iš jų darbai turėtų ten būti. Bet būdamas svaiginančiai įvairus šis aptariamas menas siūlo tokius klausimus palikti atvirus ir teisėtus.

Iš viršaus į apačią- generatyvinis menas apgalvotas pažodžiui.

Terminas generatyvusis menas gali būti taip pat išaiškintas nuo viršaus žemyn apgalvojant jo pažodinę abstrakčią reikšmę. Aš kartais juokauju, kad tai yra visai paprasta nuspręsti ką nors esant tokiu menu. Visų pirma, tai turi būti menas, o visų antra, generatyvusis. Žinoma, kad tai yra pokštas , o visa gudrybė yra tame, kad vienas sudėtingas klausimas yra patalpintas tarp kitų dviejų sudėtingų klausimų. Ką mes turime omeny žodžiu “menas” ir ką mes turime omeny žodžiu “generatyvus”? Toks klausimas- kas yra menas- dažnai yra iškeliamas su trupučiu paniekos arba bauginančiai perspėjantis dėl intelektualinio diskurso rizikos ir šitai daroma daug dažniau nei norint iš tikrųjų kvestiuonuoti šias nuolat kintančias nuostatas. Bet taip nesąžininga. Diskusija, išprovokuota klausimo ‘kas yra menas”, tiesą sakant, gali būti produktyvi ir naudinga. Tai tikriausiai geriausiai buvo apgalvota estetikos specialistų analitinėje filosofijos mokykloje pirmiausiai įkurtoje JAV, o po to Anglijoje./ čia turėtum nurodyti kas turima omeny/. Šitų ginčų detalus aprašymas išeina už šio teksto temos ribų, bet jį galilma rasti gerai sukonspektuotą kur nors kitur, pavyzdžiui, kokioj nors meno filosofijoj. Perspektyvios šiuolaikinės meno sąvokos paprastai įtraukia mintis, maždaug panašias į miglotą aibių teoriją, toku būdu vienas menas, taip tariant, gali ir ima atrodyti “labiau menas” nei kiti. Panašiu būdu mes galime tikėtis analogiškos išvados , jog vieni darbai yra “labiau generatyviniai” nei kiti. Ir dar galima pridėti, kad dabartiniai mąstymai apie šį procesą atpažįsta jį kaip socialinį ir istorinį supratimą, kuris keičiasi laikui bėgant. Iki tam tikros ribos generatyvinis menas yra menas ir žinoma tai turi taikytis ten taip pat /reik manyt ,į tą supratimą../. Bet aš tikiuosi parodyti , kad generatyvusis aspektas gali būti sutvarkytas stabilesniu būdu. Žodis “ generatyvus “ tiesiog nukreipia dėmėsį į meno poaibį, kur potencialiai daugialypiai (kartotiniai) rezultatai gali būti išgaunami naudojant kokią nors generavimo sistemą. Čia svarbu paminėti , kad jei aukščiau aptariamasis menas įtraukia meną , kuris jau yra rezultatas kokios nors generuojančios idėjos, tuomet generatyvusis menas turėtų įtraukti visą meną, ir taip prarastų savo skirtingo, atskiro, tam tikra prasme individualaus termino naudingumą.

generatyvusis menas : sąvoka.

Taigi naudingas apibrėžimas turėtų : įtraukti jau žinomą praeities ir dabartinę generatyviojo meno veiklą; būti pakankamai lankstus, kad galėtų būti atrastos naujos šio meno formos; egzistuoti maždaug kaip viso meno poaibis, tuo leisdamas būti išbandomai pačiai meno sąvokai; būti pakankamai griežtam : ne visas menas – generatyvusis. Ar kruopščiai apmąstytas nuo viršaus žemyn ar atvirkščiai, apibrėžiantis generatyviojo meno aspektas atrodo esantis savarankiškos sistemos skirtos meno kūrimui, nauda. Štai apibrėžimas, kurs man atrodo tinkamas:

generatyvusis menas nurodo į bet kurią meno praktiką, kurioje menininkas naudoja sistemą, tokią kaip natūralios kalbos taisyklės, kompiuterinė programa, mašina, ar koks kitoks išradimas paleistas veikti tos praktikos proceso metu , tuo pačiu metu esantis šiek tiek nepriklausomas - ar – autonomiškas, ir tokiu būdu prisidedantis pačio vyksmo metu arba užsibaigdamas jau visiškai įgyvendintu kūriniu. Raktinis elementas generatyviajame mene tuomet yra sistema, kuriai menininkas užleidžia dalinę, arba visišką tolesnę kontrolę. Ir kai tai išaiškėja, į galvą šauna keli susiję meno teorijos klausimai; tam tikra užuomina dėl šios diskusijos galimos pabaigos bus pasiūlyta teksto pabaigoje. Dabar turime keletą pastebėjimų apie šį apibrėžimą. Pirmiausia reikia pastebėti, kad terminas generatyvus menas yra paprasčiausiai nuoroda į tai, kaip menas yra padarytas, jis netvirtina, kodėl menas šitaip padarytas ar koks jo turinys. Antra, generatyvusis menas yra atjungtas (atskirtas) nuo bet kokios konkrečios technologijos. Generatyvusis menas gali būti, o gali ir nebūti “high tech”. Trečia, sistema, kuri perkelia meninę veiklą į generatyviojo meno apibrėžimo sritį, turi būti pati gerai apibrėžta, vientisa ir pakankamai gerai save tvarkanti tam, kad galėtų operuoti savarankiškai. Taigi jei sistemas galima laikyti tam tikru apsakančiu generatyviojo meno aspektu, tuomet yra verta klausti, ar visos panašios, ar gal yra koks naudingas būdas jas išrūšiuoti ir šitaip jomis remiantis sugrupuoti patį generatyvinį meną. Ši tema bus plėtojama toliau.

sudėtingumo mokslas kaip kontekstas sistemų supratimui.

Per maždaug paskutiniuosius 20 metų mokslininkai siekė sukurti naują sistemų supratimą. Po bendru ir plačiu “sudėtingumo mokslo” ir “sudėtingumo teorijos” pavadinimu buvo studijuojamos, lyginamos, priešinamos, matematiškai bei kompiuterio pagalba modeliuojamos įvairios sistemos, įvairios jų rūšys. Pradeda aiškėti abstraktus sistemų supratimas ir atsižvelgiant į tai, kad jos yra apibrėžiantis generatyviojo meno aspektas, sudėtingumo mokslas turi daug ko pasiūlyti menininkui. Ir iš tikrųjų, nemažas pristatytų darbų kiekis paskutiniaisiais metais yra, eksplicitiškai ar implicitiškai, įsišaknijęs sudėtingumo moksle. Apskritai mokslas tęsiasi supaprastintu metodu, mąstymas, esantis tokiu suskaidžius komplikuotą fenomeną į figuratyvines (ar tiesiog) atomines daleles įgyja pranašaujančią ir aiškinančią galią. Bet tokio išskaidymo (redukcionizmo) problema yra ta, kad dažnai sunku sudėti gabaliukus atgal į savo vietas. Tai ypač pasitvirtina sudėtinėse sistemose. Kai mokslininkai kalba apie sudėtines sistemas, jie neturi omeny tokių, kurios yra komplikuotos ar gluminančios ir supainiojančios kokiu nors neoficialiu(?) būdu. Frazė “sudėtinės sistemos” buvo pritaikyta kaip specifinis techninis terminas. Tokios sistemos dažniausiai turi gausybę smulkių dalių ar komponentų, kurie sąveikauja su netoliese esančiom panašiom dalim ir komponentais. Tokios vietinės sąveikos dažnai veda prie sistemų, kurios organizuojasi pačios be jokios pirminės kontrolės ar išorinio atsakingo vadovaujančio kišimosi. Tokios sistemos dažnai nurodomos kaip savaime susiorganizuojančios. Būdamos savarankiškos, taip pat yra dinamiškos esant pastoviam kitimui, o kadangi jų neištinka destruktyvūs procesai nei mirtis, jos neįpusiausvyruoja į jokią galutinę stabilą būseną. Šios sistemos reaguoja į pokyčius jų aplinkoje taip, kad išlaikyti savo vientisumą, inetgralumą, dėl to yra žinomos kaip sudėtinės prisitaikančiosios. Prisimenant liaudies posakį, galima tarti, kad “visas yra geriau nei jo dalių suma”… Vietiniai komponentai sąveikauja “nelinijiniais” būdais, turint omeny, kad interakcijos nuveikia daugiau negu tiesiog susideda… Jos pasikelia laipsniu. Sudėtinių sistemų pavyzdžiai yra pažįstami visiems. Pvz., oras formuoja tokias sąryšingas struktūras kaip audros, tornadai, karštieji ir šaltieji frontai, bet čia nėra jokio centrinio mechanizmo, kuris kurtų ir reguliuotų visa tai. Orų struktūros pasireiškia visur ir simultaniškai. Artimiausiu laiku oras gali būti nusakytas gan tiksliai, bet po poros dienų jis gali tapti nenuspėjamu. Panašiai akcijų birža yra sudėtinė sistema su apsireiškiančiom ypatybėm. Bilijonai akcijų ir transakcijų yra sujungtos į tvirtą priežasčių ir pasekmių mazgą ir tokie pavyzdžiai kaip pakilimai ir bankrotai išsiskiria iš visos sistemos. Nėra nei vieno dominuojančio ar planuojančio rinką faktoriaus, ir netgi su visa svarbia informacija, kuri yra pasiekiama visuomenei, akcijų birža toliau mus stebina nenuspėjamu elgesiu. Papildomi pavyzdžiai apie sudėtines sistemas įtraukia (kaip tyrinėtas biologų) smegenis ir (tyrinėtą psichologų) protą, gyvūnų gruobuoniškumą ir populiacijos ciklus ekosistemoje, genų varžymąsi ir –rezultate- buvusių rūšių evoliuciją, kultūrų ir imperijų kritimą bei kilimą. Kiekviena iš šių sistemų sudaryta iš daugybės komponentų (tokių kaip ląstelės, chromosomos, pilliečiai, etc.), kurie sąveikauja su kitais artimais komponentais ir formuoja nuoseklią struktūrą ar vientisą organizmą be centrinės kontrolės ar plano kaip tai turėtų atsitikti. Tokiu būdu komleksinės sistemos plėtojasi tokiais būdais, kurie dažnai yra dramatiški, katastrofiški, naudingi , ar tokie nenuspėjami, kad atrodo atsitiktiniai. Sudėtingumo mokslas yra palyginti naujas ir kartais kontraversiškas, mėginantis suprasti tokias sistemas jungdamas visokias tradiciškai skirtingas disciplinas. Ambicija yra suprasti tam tikras paprasčiausias sistemas, pasirodančias skersai visų skirstymų ir hierarchijų. [The ambition is to understand the commonalities systems exhibit across all scales and hierarchies. ] Reikia pastebėti, , kad sudėtinių sistemų tyrinėjimas taip pat teikia kontekstą paprastųjų sistemų tyrinėjimui. Ir čia pasiūlytas generatyviojo meno supratimas įtraukia abi – ir sudėtinę, ir paprastąją sistemas.

chaotiškos sistemos ir atsitiktinės sistemos.

Generatyvieji menininkai dažnai naudoja atsitiktinumo techniką. Sudėtingumo tyrinėtojai taip pat kalba apie chaosą. Dažnais atvejais chaotinė sistema gali atrodyti atsitiktinė, paprasčiausiai todėl, kad jos elgesys nenuspėjamas. Bet labai svarbu turėti omenyje, kad čia yra skirtumas. Sudėtinėms sistemoms neretai taip pat būdinga chaotinė elgsena, pagal kurią tuomet teigiama, kad šios sistemos dinamika yra nelinearinė ir sunki nuspėti laiko atžvilgiu, netgi kai sistemos pačios sau yra deterministinės mašinos, sekančios griežta priežasties ir pasekmės seka. Chaotinių sistemų nelineariškumas baigiasi nedidelių skirtumų išdidinimu, ir tai yra tai, kas nulemia jų tokį ypatingą nenuspėjamumą. Šis reiškinys dažniausiais minimas kaip jautrumas pradinėms sąlygoms, dar vadinamas „drugelio efektu”,- tai reiškia kad drugelis, sparnais mosuojantis Havajuose, gali virsti tornadu Teksase. Svarbu atsiminti, ypač pačio generatyviojo meno konteksto viduje, kad chaotinės sistemos nėra atsitiktinumo sistemos. Naturalios (uoj ,vacy, as aname texte padariau sita klaida- supyliau ū vietoj u, išsitaisyk tenais… ) chaotinės sistemos yra sunkios nuspėti, bet jų stuktūra vistiek bus skirtinga nei grynai atsitiktinių sistemų. Pavyzdžiui, net jeigu sudėtinga numatyti orus po šešių mėnėsių nuo dabar, mes galime būti palyginti tikri, kad tai nebus 200 laipsnių lauke, kaip kad ir neprilys 30 metrų kritulių kiekvieną dieną ir t.t. Orų kaitos tikėtinumai egzistuoja tam tikrose ribose, ir tie jie yra tarsi konteineriai, talpinantys visas įmanomas oro būsenas. Tai yra tai, ką mokslininkai vadina fazės erdve, ji aprašo maždaug nuoseklią bendrą formą, kuria chaotinė sistema ilgainiui nužymi kelią nors ir lieka nenuspėjama atskirose konkrečiose detalėse. Kas dėl orų pasikeitimų iš dienos į dieną? Geriausias rytojaus orų pranašautojas yra šiandienos oras,- po karštos dienos seka karšta diena, po snieguotos- snieguota, ir t.t. Transmisija tarp vienos orų būsenos ir kitos gali būti laikoma tarsi keliu pačios būsenos erdvėje. Šieji keliai yra tęstiniai - ištisiniai (jokių akimirksnių persikėlimų nėra leidžiama) ir jie parodo šią lokalios autokoreliacijos formą.

<(?... Nupeze mokslininkai, bliamba)>

Kitais žodžiais tariant, ne taip kaip grynos atsitiktinės sistemos, chaotinės sistemos turi tam tikrą istorijos jausmą(?). Man gyvenimas labiau panašus į sudėtinę chaotinę sistemą ir mažiau panašus į paprastą atsitiktinę. Čia yra netikrumo, bet taip pat ir jausmo, kad priežastys ir pasekmės yra svarbios. Aš galiu nesugebėti numatyti kažkurį tikslų laiką, bet aš galiu numanyti kaip klostysis įvykiai. Ir aš dažnai galiu nuspręsti kai kuriuos dalykus kaip negalimybes. Taip, yra netikėtumai, tačiau ne kiekviename posūkyje, nes taip pat yra ir atitikimai, analogijos. Panašiu būdu dirbtinės chaoso sistemos atrodo labiau naturalesnės ir panašios į realų gyvenimą negu dirbtinės atsitiktinės sistemos. Tai būtų tinkama pamoka generatyviesiems menininkams.

<!DOCTYPE HTML PUBLIC "-//W3C//DTD HTML 4.0 Transitional//EN"> <HTML> <HEAD> <META HTTP-EQUIV="CONTENT-TYPE" CONTENT="text/html; charset=windows-1252"> <TITLE></TITLE> <META NAME="GENERATOR" CONTENT="OpenOffice.org 2.0 (Win32)"> <META NAME="AUTHOR" CONTENT="Vaclovas Nevcesauskas"> <META NAME="CREATED" CONTENT="20060307;3412157"> <META NAME="CHANGEDBY" CONTENT="Vaclovas Nevcesauskas"> <META NAME="CHANGED" CONTENT="20060307;3443749"> <STYLE>

</STYLE> </HEAD> <BODY LANG="lt-LT" DIR="LTR">

PLANAS

Įvadas (Motyvacija)

Automatine kūryba (kodėl si savoka paradoksali tradicinio meno sampratoje) - meno kontekstas
Siurelistai-pasamonė
Fluxus-kalbos sistemos (visokios korelės su uduotais veiksmais ...)
Postmoderni kultūra (šiuolaikinė)- sukuriamos/sudaromos visuomenei ar monių grupei veiksmo/elgesio salygos ar taisykles iš kuriu gali iseiti nenumatyti rezultatai.
Kompiuterines technologijos - Plataus Pasaulio Tinklo(WWW) kultura ir galimybes ...
Generatyvaus meno apibrėimas (literatūroje) Ką galima suvokti kaip Generatyvujį mena (Kas yra generatyvusis menas?)
Generatyviosios sistemos (Kompleksinės sistemos Chaotinės , atsitiktinumo sistemos dirbtinis intelektas ir t.t. )
Generatyvumo principo pritaikymas praktikoje
Generatyvaus meno pavyzdiai (šiuolaikiniai menininkai taikantys generatyvumo principą savo menuose)
Vertinimas (nauji vertinimo kriterijai)(estetikos aspektas)(filosofinis aspektas-pradinis judintojas, kūrėjas ir t.t.)

Automatine kūryba

Automatizmas: vieno metodo istorijos eskizas

Šiame darbe automatizmas mane domina kaip dehumanizuota raiškos forma; kaip veiksmas prieš civilizacijos suvarymus; kaip technologizuotos kultūros ir joje veikiančio subjekto savivoka įgaunanti įvairių mutacijų.

Aukščiausias šio modelio pasireiškimo taškas meno istorijoje buvo siurrealizmo principai. Siurrealistams buvo svarbus automatizmas. Pirmiausia tai buvo automatinis rašymas, vėliau jo samprata abstrahuota ir buvo pritaikyta visoms raiškos ir veiklos sritims. Ši raiška dalinai sąlygojo abstraktaus ekspresionizmo ir akcionizmo filosofiją. Tai buvo atradimas, leidęs išsilaisvinti iš intensyvėjančios ir be kompromisinės primygtinio sąmoningumo atmosferos. Prisiminus, kad metodas pirmiausia buvo pasiskolintas iš S. Freud'o psichoanalizės metodologijos, išryškėja ir intelektualinis- psichologinis laikotarpio kontekstas, kupinas socialinių suvarymų. Pavelkime į 1924-ųjų siurrealizmo manifestą, apimantį kone visas kultūros sritis:

"Siurrealizmas, daiktavardis: grynas fiziškas automatizmas, kuriuo siekiama odiais, raštu ar bet kuria kita forma išreikšti tikrąjį minties procesą. Minties diktatas be jokios kontrolės, kurią praktikuoja sąmonė, ir be jokių estetinių ir moralinių nuostatų.

Enciklopedinis terminas filosofijoje skelbia, kad siurrealizmas remiasi aukštesnių tam tikrų asociacijos formų realybės teigimu, taip pat sapno visagalybės ir nesuinteresuotos minties aidimo teigimu. Jis siekia atsikratyti visų kitų psichologinių mechanizmų ir pakeisti juos esminių gyvenimo problemų sprendimu. [...] Daugybę kartų bandydamas analizuoti tai, kas klaidingai vadinama genijumi, galiausiai aš neradau jame nieko, ką galima būtų priskirti kitiems sąmonės procesams, nei šis."

A. Bretono publikuotos "Rašytinės siurrealizmo kompozicijos, arba pirmas ir paskutinis rašymas", kuris danai laikomas pagrindiniu jo automatinio rašymo koncepciją atskleidiančiu tekstu, siūloma “ leisti savo protui kiek įmanoma labiau nugrimzti į pasyvų imlumą. Pamiršk savo genialumą, talentą, taip pat ir kitų genijus bei talentus. (...). Rašyk greitai, be jokios usibrėtos temos, pakankamai greitai, kad neusigalvotum ir kad nekiltų pagunda skaityti, ką parašei. Pirmasis sakinys atsiras pats; tai savaime suprantama, nes nėra tokio momento, kai koks mūsų sąmoningai minčiai svetimas sakinys nesigvieštų būti išreikštas. Gana sunku ką pasakyti apie sakinį po jo..."

Šis automatinis rašymas, manifestuojamas kaip itin pasyvi sąmonės būsena, tapo itin aktyviu usiėmimu; be to, netrukus buvo papildytas S. Dali suformuluotu "paranojiniu- kritiniu metodu". Ilgainiui Bretono susiavėjimas automatiniu rašymu kiek prislopo, suabejojus kardinalia sąmonės ir pasąmonės perskyra. Komentuodamas savo ankstyvąjį revoliucingą tekstą,( "esu įsitikinęs, kad netrukus ateis momentas, kai su paranoiškos ir aktyvios sąmonės pagalba taps įmanoma, pasitelkus ir automatizmą bei kitas pasyvias būsenas, susisteminti sumišimą ir taip galutinai diskredituoti visą tiesioginį betarpiškai realųjį pasaulį"). Panašu, kad buvo išgirstas Freudas, nes ego eliminavimas jau reiškė ne laisvę, o pasidavimą superego ir pasąmonės programai.

Save rašanti knyga (Burroughs)

Save organizuojantis srautas - ...

Generatyvusis menas : sąvoka.

Philip Galanter

“Kas yra generatyvusis menas?

Sudėtingumo teorija kaip konteksto teorija meno teorijai.”

Generatyvusis menas siejasi su bet kuria meno praktika, kurioje menininkas naudoja sistemas: kalbos taisykles, kompiuterines programas, mašinas, ar kitokius išradimus, veikiančius procese. Tuo pačiu metu yra šiek tiek nepriklausomas arba autonomiškas, ir tokiu būdu prisidedantis vyksmo metu arba usibaigdamas jau visiškai įgyvendintu kūriniu. Raktinis elementas generatyviajame mene yra sistema, kuriai menininkas uleidia dalinę, arba visišką kontrolę. Ir kai tai išaiškėja, į galvą šauna keli susiję meno teorijos klausimai; tam tikra uuomina dėl šios diskusijos galimos pabaigos bus pasiūlyta teksto pabaigoje. Šis terminas generatyvus menas yra paprasčiausiai nuoroda į tai, kaip menas yra padarytas. Jis netvirtina, kodėl menas šitaip padarytas ar koks jo turinys. Antra, generatyvusis menas yra atskirtas nuo bet kokios konkrečios technologijos. Generatyvusis menas gali būti, o gali ir nebūti “high tech”. Trečia, sistema, kuri perkelia meninę veiklą į generatyviojo meno apibrėimo sritį, turi būti pati gerai apibrėta, vientisa ir pakankamai gerai save tvarkanti tam, kad galėtų veikti savarankiškai. Taigi, jei sistemas galima laikyti tam tikru generatyviojo meno aspektu, tuomet verta klausti, ar jos visos panašios. O gal yra koks naudingas būdas jas surūšiuoti ir šitaip jomis remiantis sugrupuoti patį generatyvinį meną.

Kas yra generatyvusis menas?

Pirmiausia generatyviajame mene galima identifikuoti sistemų naudą kaip raktinį elementą Galima pristatyti įvairias idėjas iš sudėtingumo teorijos. Pastebėta, kad sistemos egzistuoja tam tikroje tąsoje, tarp/nuo labai sutvarkytų, iki visiškai nesutvarkytų. Cituojant mediagą iš informacijos teorijos ir sudėtingumo mokslo galima pastebėti, kad tvarkingas ir betvarkes sistemas paprastai būdinga regėti kaip paprastos ir sudėtinės sistemų pavyzdius, ir sutvarkytos ir nesutvarkytos.

Tai priartina prie efektyvaus sudėtingumo pritaikymo, prie tvarkos ar betvarkės kaip organizavimo principų , prie įvairių generatyviojo meno sistemų. Šis platesnis poiūris nuveda mus iki šiek tiek nustebinančio “atradimo”,- generatyvusis menas yra toks senas kaip pats menas apskritai. Šių sistemų ir sudėtingumo teorijos įtakotoje paradigmoje yra aptariami tam tikras skaičius specifinių menininkų ir tiriamųjų objektų. Galiausiai pakankamai meno teorinių klausimų yra pristatyta išnagrinėti pasiūlytai generatyviojo meno sąvokai bei numanomai teorinei ir metodologinei visumai.

Iš viršaus į apačią- generatyvinis menas apgalvotas paodiui.

Terminas generatyvusis menas gali būti taip pat išaiškintas nuo viršaus emyn, apgalvojant jo paodinę abstrakčią reikšmę. Juokaujama, kad visai paprasta nuspręsti ką nors esant tokiu menu. Visų pirma, tai turi būti menas, o antra, generatyvusis. inoma, kad tai yra pokštas , o visa gudrybė yra tame, kad vienas sudėtingas klausimas yra patalpintas tarp kitų dviejų sudėtingų klausimų. Ką mes turime omeny odiu “menas” ir ką mes turime omeny odiu “generatyvus”? Klausimas- kas yra menas- danai yra iškeliamas su trupučiu paniekos arba bauginančiai perspėjant dėl intelektualinio diskurso rizikos ir šitai daroma daug daniau nei norint iš tikrųjų kvestionuoti šias nuolat kintančias nuostatas. Diskusija, išprovokuota klausimo ‘kas yra menas”, gali būti produktyvi ir naudinga. Tai geriausiai buvo apgalvota estetikos specialistų analitinėje filosofijos mokykloje, įkurtoje JAV, o po to Anglijoje. Šitų ginčų detalus aprašymas išeina u šio teksto temos ribų, nors jį galima rasti gerai sukonspektuotą, pavyzdiui meno filosofijos antologijose. Perspektyvios šiuolaikinės meno sąvokos paprastai įtraukia mintis, madaug panašias į miglotą aibių teoriją, toku būdu vienas menas, gali ir ima atrodyti “labiau menas” nei kiti. Panašiu būdu mes galime tikėtis analogiškos išvados , jog vieni darbai yra “labiau generatyviniai” nei kiti. Ir dar galima pridurti, kad dabartiniai apmąstymai apie šį procesą atpaįsta jį kaip socialinį ir istorinį supratimą, kuris keičiasi laikui bėgant.

Iki tam tikros ribos generatyvinis menas ir yra menas. Bet generatyvusis aspektas gali būti sutvarkytas stabilesniu būdu. odis “ generatyvus “ tiesiog nukreipia dėmėsį į meno poaibį, kur potencialiai daugialypiai (kartotiniai) rezultatai gali būti išgaunami naudojant kokią nors generavimo sistemą. Čia svarbu paminėti , kad jei aukščiau aptariamasis menas įtraukia meną , kuris jau yra rezultatas kokios nors generuojančios idėjos, tuomet generatyvusis menas turėtų įtraukti visą meną, ir taip prarastų savo skirtingo, atskiro, tam tikra prasme individualaus termino naudingumą.

Sudėtingumo mokslas kaip kontekstas sistemų supratimui.

Per madaug paskutiniuosius 20 metų mokslininkai siekė sukurti naują tokių sistemų supratimą. Po bendru ir plačiu “sudėtingumo mokslo” ir “sudėtingumo teorijos” pavadinimu buvo studijuojamos, lyginamos, priešinamos, matematiškai bei kompiuterio pagalba modeliuojamos įvairios sistemos, įvairios jų rūšys. Pradeda aiškėti šių sistemų abstraktus supratimas. Atsivelgiant į tai, kad jos yra apibrėiantis generatyviojo meno aspektas, sudėtingumo mokslas turi daug ko pasiūlyti menininkui. Ir iš tikrųjų, nemaas pristatytų darbų kiekis paskutiniaisiais metais yra aiškiai išplėtotas ar neišplėtotas, įsišaknijęs sudėtingumo moksle. Apskritai mokslas tęsiasi supaprastintu metodu. Mąstymas, esantis tokiu suskaidius komplikuotą fenomeną į figuratyvines (ar tiesiog) atomines daleles įgyja pranašaujančią ir aiškinančią galią. Bet tokio išskaidymo (redukcionizmo) problema yra ta, kad danai sunku sudėti gabaliukus atgal į savo vietas. Tai ypač pasitvirtina sudėtinėse sistemose. Kai mokslininkai kalba apie sudėtines sistemas, jie neturi omeny tokių, kurios yra komplikuotos ar gluminančios ir supainiojančios kokiu nors neoficialiu(?) būdu. Frazė “sudėtinės sistemos” buvo pritaikyta kaip specifinis techninis terminas. Tokios sistemos daniausiai turi gausybę smulkių dalių ar komponentų, kurie sąveikauja su netoliese esančiom panašiom dalim ir komponentais. Tokios vietinės sąveikos danai veda prie sistemų, kurios organizuojasi pačios be jokios pirminės kontrolės ar išorinio atsakingo vadovaujančio kišimosi. Tokios sistemos danai nurodomos kaip savaime susiorganizuojančios. Būdamos savarankiškos, taip pat yra dinamiškos esant pastoviam kitimui, o kadangi jų neištinka destruktyvūs procesai nei mirtis, jos nesiprojektuoja į jokią galutinę stabilą būseną. Šios sistemos reaguoja į pokyčius jų aplinkoje taip, kad išlaikyti savo vientisumą, inetgralumą, dėl to yra inomos kaip sudėtinės prisitaikančiosios. Prisimenant liaudies posakį, galima tarti, kad “visas yra geriau nei jo dalių suma”… Vietiniai komponentai sąveikauja “nelinijiniais” būdais, turint omeny, kad interakcijos nuveikia daugiau negu tiesiog susideda… Jos pasikelia laipsniu. Sudėtinių sistemų pavyzdiai yra paįstami visiems. Pvz., oras formuoja tokias sąryšingas struktūras kaip audros, tornadai, karštieji ir šaltieji frontai, bet čia nėra jokio centrinio mechanizmo, kuris kurtų ir reguliuotų visa tai. Orų struktūros pasireiškia visur ir simultaniškai. Artimiausiu laiku oras gali būti nusakytas gan tiksliai, bet po poros dienų jis gali tapti nenuspėjamu. Panašiai akcijų bira yra sudėtinė sistema su apsireiškiančiom ypatybėm. Bilijonai akcijų ir transakcijų yra sujungtos į tvirtą prieasčių ir pasekmių mazgą ir tokie pavyzdiai kaip pakilimai ir bankrotai išsiskiria iš visos sistemos. Nėra nei vieno dominuojančio ar planuojančio rinką faktoriaus, ir netgi su visa svarbia informacija, kuri yra pasiekiama visuomenei, akcijų bira toliau mus stebina nenuspėjamu elgesiu. Papildomi pavyzdiai apie sudėtines sistemas įtraukia (kaip tyrinėtas biologų) smegenis ir (tyrinėtą psichologų) protą, gyvūnų gruobuoniškumą ir populiacijos ciklus ekosistemoje, genų varymąsi ir –rezultate- buvusių rūšių evoliuciją, kultūrų ir imperijų kritimą bei kilimą. Kiekviena iš šių sistemų sudaryta iš daugybės komponentų (tokių kaip ląstelės, chromosomos, pilliečiai, etc.), kurie sąveikauja su kitais artimais komponentais ir formuoja nuoseklią struktūrą ar vientisą organizmą be centrinės kontrolės ar plano kaip tai turėtų atsitikti. Tokiu būdu komleksinės sistemos plėtojasi tokiais būdais, kurie danai yra dramatiški, katastrofiški, naudingi , ar tokie nenuspėjami, kad atrodo atsitiktiniai. Sudėtingumo mokslas yra palyginti naujas ir kartais kontraversiškas, mėginantis suprasti tokias sistemas jungdamas visokias tradiciškai skirtingas disciplinas. Ambicija yra suprasti tam tikras paprasčiausias sistemas, pasirodančias skersai visų skirstymų ir hierarchijų. [The ambition is to understand the commonalities

systems exhibit across all scales and hierarchies. ] Reikia pastebėti, , kad sudėtinių sistemų tyrinėjimas taip pat teikia kontekstą paprastųjų sistemų tyrinėjimui. Ir čia pasiūlytas generatyviojo meno supratimas įtraukia abi – ir sudėtinę, ir paprastąją sistemas.

Chaotiškos sistemos ir atsitiktinės sistemos.

Generatyvieji menininkai danai naudoja atsitiktinumo techniką. Sudėtingumo tyrinėtojai taip pat kalba apie chaosą. Danais atvejais chaotinė sistema gali atrodyti atsitiktinė, paprasčiausiai todėl, kad jos elgesys nenuspėjamas. Bet labai svarbu turėti omenyje, kad čia yra skirtumas. Sudėtinėms sistemoms neretai taip pat būdinga chaotinė elgsena, pagal kurią tuomet teigiama, kad šios sistemos dinamika yra nelinearinė ir sunki nuspėti laiko atvilgiu, netgi kai sistemos pačios sau yra deterministinės mašinos, sekančios grieta prieasties ir pasekmės seka. Chaotinių sistemų nelineariškumas baigiasi nedidelių skirtumų išdidinimu, ir tai yra tai, kas nulemia jų tokį ypatingą nenuspėjamumą. Šis reiškinys daniausiais minimas kaip jautrumas pradinėms sąlygoms, dar vadinamas „drugelio efektu”,- tai reiškia kad drugelis, sparnais mosuojantis Havajuose, gali virsti tornadu Teksase.

Svarbu atsiminti, ypač pačio generatyviojo meno konteksto viduje, kad chaotinės sistemos nėra atsitiktinumo sistemos. Naturalios (uoj ,vacy, as aname texte padariau sita klaida- supyliau ū vietoj u, išsitaisyk tenais… ) chaotinės sistemos yra sunkios nuspėti, bet jų stuktūra vistiek bus skirtinga nei grynai atsitiktinių sistemų. Pavyzdiui, net jeigu sudėtinga numatyti orus po šešių mėnėsių nuo dabar, mes galime būti palyginti tikri, kad tai nebus 200 laipsnių lauke, kaip kad ir neprilys 30 metrų kritulių kiekvieną dieną ir t.t. Orų kaitos tikėtinumai egzistuoja tam tikrose ribose, ir tie jie yra tarsi konteineriai, talpinantys visas įmanomas oro būsenas. Tai yra tai, ką mokslininkai vadina fazės erdve, ji aprašo madaug nuoseklią bendrą formą, kuria chaotinė sistema ilgainiui nuymi kelią nors ir lieka nenuspėjama atskirose konkrečiose detalėse. Kas dėl orų pasikeitimų iš dienos į dieną? Geriausias rytojaus orų pranašautojas yra šiandienos oras,- po karštos dienos seka karšta diena, po snieguotos- snieguota, ir t.t. Transmisija tarp vienos orų būsenos ir kitos gali būti laikoma tarsi keliu pačios būsenos erdvėje. Šieji keliai yra tęstiniai - ištisiniai (jokių akimirksnių persikėlimų nėra leidiama) ir jie parodo šią lokalios autokoreliacijos formą.

Kitais odiais tariant, ne taip kaip grynos atsitiktinės sistemos, chaotinės sistemos turi tam tikrą istorijos jausmą(?). Man gyvenimas labiau panašus į sudėtinę chaotinę sistemą ir maiau panašus į paprastą atsitiktinę. Čia yra netikrumo, bet taip pat ir jausmo, kad prieastys ir pasekmės yra svarbios. Aš galiu nesugebėti numatyti kakurį tikslų laiką, bet aš galiu numanyti kaip klostysis įvykiai. Ir aš danai galiu nuspręsti kai kuriuos dalykus kaip negalimybes. Taip, yra netikėtumai, tačiau ne kiekviename posūkyje, nes taip pat yra ir atitikimai, analogijos. Panašiu būdu dirbtinės chaoso sistemos atrodo labiau naturalesnės ir panašios į realų gyvenimą negu dirbtinės atsitiktinės sistemos. Tai būtų tinkama pamoka generatyviesiems menininkams.

Tvarką ir betvarkė informacijos teorijoje.

Vienas pirmųjų bandymų geriau suprasti komunikacijos sistemas buvo padarytas Claude’o Shannon’o (informacijos teorijos formoje). Analizuojant duotųjų kanalų talpas, pagrindinė mintis buvo ta, kad kuo daugiau jie turi “staigmenos”, tuo daugiau informacijos talpina. Tarkime, vienodais intervalais vienu kanalu siunčiama raidė A yra labai grietai sutvarkytas signalas, bet jei tai viskas , ką gali perduoti tas vienas kanalas, tuomet mums čia nėra jokios staigmenos ir todėl, aišku, jokios informacijos. Na, jei tokiu pat kanalu pasiustume prasmingą daugiaodinę konstrukciją (ir dar ją sutrumpintume), informacija „plauktų”, bet reikia pastebėti, kad informacijos teorija pagrinde yra ne apie prasmės persiuntimą, o greičiau apie talpą, skirtą persiųsti simboliams. Jei persiųstume kaką beprasmio, mums čia terūpėtų tiktai kiekis. Taip pat galima pastebėti, jog grynai atsitiktinis simbolių srautas yra maksimaliai netvarkingas ir neturi pamatinės struktūros( todėl jo negalima trumpinti ar pan.), o to tarpu jis persiunčia daugiausiai informacijos. ( Paradoksalu. ) Tačiau -mogiškų gebėjimų supratimo ribose- norint ištraukti informacijos iš kakokių duotųjų patirčių, mums yra reikalingas staigmenos ir daugiaodiškumo miksas, t.y.- signalas iš kakur tarp radikalios tvarkos ir radikalios betvarkes. Suprantamesnį pavyzdį galima rasti Abraham Moles knygoje „Informacijos teorija ir estetinis suvokimas” (1958), siekdamas klasifikuoti muziką nuo „banalios” iki „originalios”, jis taikė įvairius statistinius matavimus analogiškai nurodydamas į duotosios informacijos tvarką ar betvarkę: pvz., liaudies muziką numanome esant šiek tiek banalią, o free jazz’ą – originalų ir komponuotą gan netvarkingai, visgi kraštutinai grietai sutvarkyti garsai- tarkim, vienodais intervalais tęsiama nata, arba grojami visiškai atsitiktiniai garsai mums nesukelia jokio susidomėjimo. Tokios muzikos atlikėjas supranta, kad klausytojas dėl nepakankamo jos struktūrinio sudėtingumo greitai pavargtų. Nuojauta, kad struktūros ir sudėtingumo reikšmė padidėja kakur tarp maksimalios tvarkos ir betvarkės , nuveda mus prie „efektyvaus sudėtingumo” apsvarstymo.

Algoritminis sudėtingumas ir efektyvus sudėtingumas

Sudėtinės sistemos sudaro kontrastą paprastoms sistemoms ir čia buvo ieškota tam tikro mato nustatyti šių sistemų santykinį sudėtingumą. Vienas būdas tam pasiekti- tai apsvarstyti jų algoritminį sudėtingumą (angl. Algorythmic Complexity), kuris dar vadinamas algoritminiu inormacijos turiniu (angl. Algorythmic Information Content). Galima tikėtis, kad tai turėtų būti geras matas tam, ką mes intuityviai inome (jaučiame) esant sudėtingumu. Galbūt kuo didesnis algoritminis sudėtingumas, tuo sudėtingesnė pati sistema.

Deja, atsitiktinių procesų atveju mes aptinkame tą patį paradoksą kaip ir informacijos teorijos atveju: nedidelės informacijos kiekio atveju AIC būtų labai maas ir nepriklausomas nuo sekos ilgio todėl, kad algoritmas būtų labai maytis.

Analogiškai AIC tampa tuo didesnis, kuo labiau atsitiktinė yra inutė, ir tai konfliktuoja su mūsų intuityviu sudėtingumo supratimu. Murray Gell-Mann, vienas iš Santa Fe sudėtingumo mokslo instituto steigėjų, apie tai rašo: “Ši AIC savybė, kurią prie progos galima pavadinti “algoritmine atsitiktinybe” , atskleidia kiekybės kaip sudėtingumo teorijos matavimo vieneto netinkamumą (pvz.,Sheakespeare’o darbai turi maesnį AIC negu tokio pat ilgio atsitiktiniai tauškalai <…>).”

Ko iš tikrųjų reikia, tai tokio efektyvaus sudėtingumo (angl. Efective Complexity) mato, kad indikuojant paprastumą, tokios sistemos kaip jau aukščiau minėtosios grietai sutvarkytos ir betvarkės gautų maesnį vertinimą, o atvirkščiai- didesniu vertinimu- turėtų būti vertinamos sistemos esančios sudėtingos talpinančios save kakur tarp tų dviejų, Gell-Mann’as tęsia: “ Matas, kuris ymiai geriau atitinka tai, kas paprastai turima omeny kai kalbama apie sudėtingumą, tiek paprastame pokalbyje, tiek moksliniame diskurse, nurodo ne į labiausiai glaustą subjekto apibrėimo ilgį (kuris tik bendrais bruoais yra tuo, kuo yra AIC), bet į glaustą subjekto taisyklingumų - būdingumų rinkinio apibūdinimo ilgį. Tokiu būdu kako , veik visiškai atsitiktinio, beveik be jokių būdingumų, efektyvus sudėtingumas bus arti nulio. Toks pats sudėtingumas būtų ir ir kako visiškai reguliaraus, pvz., kaip bitų seka, susidedanti vien iš nulių. Efektyvaus sudėtingumo rodiklis pakankamai aukštas gali būti tiktai tarpinėje erdvėje tarp visiškos betvarkės ir tvarkos. “ Kad pamatuoti efektyvų sudėtingumą, Gell – Mann’as siūlo išskaidyti duotąsias sistemas pagal dvi algoritminines išraiškas, pirmuoju algoritmu fiksuojant struktūrą, o antruoju- atsitiktinį nuokrypį. Tuomet efektyvusis sudėtingumas būtų proporcionalus optimaliai suspausto pirmojo algoritmo, kuris fiksuoja struktūrą, dydiui. Reikia paminėti, kad taip pat yra prieštaravimų, kad šis struktūros supratimas laikomas subjektyviu, jog yra daugiau specifinių pasiūlymų efektyvumo sudėtingumui aiškinti, bet čia apie tai kalbėti būtų diskursas į šalį. Svarbus šiam tekstui dalykas yra tas, kad sudėtingumo mokslas pateikė tvirtą sistemų supratimo ir klasifikavimo paradigmą. Dar kartą pakartosiu ir patikslinsiu, kad sistemos varijuoja nuo labai sutvarkytų iki visiškai betvarkių, abi, tiek vienos ,tiek kitos sistemos yra paprastosios sistemos. Sudėtinė sistema- tai tvarkos ir betvarkės miksas.

Generatyviojo meno sistemos sudėtingumo teorijos kontekste.

Aukščiau buvo įvardytas generatyviojo meno apibrėimas, kuriame raktinis elementas yra sistemų, kaip netiesioginio kūrimo metodo, nauda. Iš jo, kombinuojant su naujaja sudėtingumo mokslo pasiūlyta sistemų paradigma, išplaukia pavyzdys, kaip suprasti ir kaip skirstyti generatyvias meno sistemas. Ši generatyvių meno sistemų paradigma yra dėstoma toliau.

Pirmiausia reikia pastebėti, kad sudėtingumas yra specifiškas duotosioms sistemoms, ir čia parodytos klasifikacijos yra bendrybės. Ne visos genetiškai įkvėptos evoliucinės sistemos ketina būti vienodai sudėtingos. Kai kurios L – sistemos gali būti daugiau sutvarkytos ar atvirkščiai nei kitos. Taip pat kai kurios L-sistemos yra atitinkančios fraktalus, kai tuo tarpu kitos, naudojančios parametrinį teksto mechanizmą yra daugiau sudėtingos. Bet jei mes priimame šią paradigmą (kad generatyvusis menas yra apibrėiamas pagal sistemų naudojimą ir kad sistemos gali būti geriausiai suprastos sudėtingumo teorijos kontekste), tuomet pakliūname į nepaprastai platų supratimą, kuo iš tikrųjų yra generatyvusis menas.

Grietai sutvarkytas generatyvusis menas.

Pačios anksčiausios generatyviojo meno formos naudojo paprastas sistemas. Čia turimas omenyje ankstyvasis geometrinis menas (simetriški piešiniai uolose, lipdiniai , t.t.). Sisteminio mąstymo pėdsakai ypač ryškūs pietryčių (islamo) šalių mene, ko gero visai neatsitiktinai pats odis “algoritmas” turi rytietiškas šaknis. XX amiaus kūriniuose, kaip generatyvieji elementai, buvo naudojamos įvairios paprastos grietai sutvarkytos geometrinės, skaičių sekos ir kombinatorinės sistemos.

Ko gero ryškiausias generatyviojo meno istorijos įvykis buvo Jacquard’o audimo staklių išradimas. Rankinės tekstilės gaminimo mašinos jau seniai leido audėjams taikyti pasikartojančias formules raštuotų audinių kūrime. Pramonės revoliucijos metu daugybė tokių mechanizmų tapo automatizuoti, bet tik Jacquard’o išradimas 1805 metais supaindino visuomenę su pirmosiomis programomis -perforuotomis popieriaus kortelėmis, skirtomis audinių raštams išausti. Vėliau Ch. Babbage’as ir Ch. Hollerith’as šitaip įtakoti išplėtojo programavimo perforuotų kortelių pagalba galimybes ir tai atvedė prie kompiuterio išradimo.

Betvarkis generatyvusis menas.

Pirmasis atsitiktinumo technikos panaudojimas menuose yra Wolfgang’o Amadeus Mozart’o išradimas. Mozart’as sugalvojo 176 taktus paruoštos muzikos ir kvadratinį tinklelį ,kuris ymi kelių kauliukų metimą bei sekos skaičių (pirmas metimas, antras metimas, etc.) iki 176. aidėjai kuria kompoziciją sudarydami iš atsitiktinių kauliukų metimų seką bei sukomponuodami atatinkamus taktus į partitūrą. Turbūt Mozart’as intuityviai jautė, kad grynai atsitiktinė muzika nėra jau tokia baisiai įdomi, todėl jis surado primityvų būdą kaip maišyti tvarką ir betvarkę. Trumpi iš anksto pakomponuoti taktai atstovauja tvarkai, o kauliuko metimas – netvarkai.

Iš tikrųjų atsitiktinumo technika kaip tokia į menus atėjo tik XX amiuje. Būdamas jaunas menininkas Elsworth’as Kelly naudojo nebrangias mediagas,- tokias kaip vaikų karpinių popierius- kurti spalvotiems koliaams . Tam jį įkvėpė atsitiktiniais skiautiniais lopytos palapinės prancūzų rivjeroje. Kitas menininkas – rašytojas William’as Burroughs garsėjo naudodamas savo Dada inspiruotą “kapotą” techniką siekdamas padaryti kūrybinį rašymą atsitiktiniu. Maiau inomi yra Burroughs’o pasiekimai visualiniame mene, kur jis naudojo sprogdinamuosius utaisus norėdamas kuo atsitiktiniau tokiu būdu ištaškyti daus ant klijuotos faneros ir taip pat dalinai ją apgadinti. Retkarčiais ir Carl’as Andre naudojo atsitiktinių išsiliejimų techniką vietoje savo labiau įprastinės, grietai sutvarkytos komponavimo technikos. Aišku , o pats ymiausias atsitiktinės garsų atrankos muzikoje plėtotojas yra John’as Cage’as. Kompiuteriais generuoto meno eroje pseudo atsitiktinių numerių generatorių vartojimas tampa turbūt populiariausia skaitmenine generatyvia technika. Kaip minėta anksčiau, generatyvus menas jau seniai praktikuojamas, bet skirtingi menininkai gali pasirinkti tą pačią generatyvią techniką motyvuoti visiškai skirtingų prieasčių. John’o Cage’o motyvacija buvo Zen įkvėptas visų garsų priėmimas taip, tarsi jie būtų lygūs. Apytikris Andre taikinys buvo ufokusuoti dėmėsį į mediagas, bet taip pat ir usipulti meno pasaulio tikėjimąsi kompozicijos atvilgiu. Daugeliui šiuolaikinės elektroninės muzikos atlikėjų kakuriuo būdu naudojant atsitiktinumo techniką klubo kontekste , visa tai neatrodo taip uslėgta teorijos. Tai tiesiog bandymas įtrautkti “staigmenos” elementą ir šitaip dalykus padaryti įdomesniais. Svarbu atsiminti, kad generatyvieji menininkai kartu turi šį tą bendro ties tuo, kaip jie kuria savo meną, bet ne ties tuo, kodėl jie tai daro, ar netgi kodėl pasirenka naudoti generatyvias sistemas. Didiulė generatyviojo meno erdvė talpina visą įvairovę tokių ketinimų ir nuomonių.

Sudėtingas generatyvusis menas.

Tereikia pervelgti šio teksto turinio plėtotę, kad pamatytum, kad didioji dalis iš tų dirbančiųjų dabar svarstomoje srityje, dirba su sistemomis, kuriuos kuria tvarką ar betvarkę. Šie menininkai tyrinėja tokias ir panašias sistemas , kurios yra sudėtingumo teorijos branduolys. Pavyzdiai įrauktų genetinius algoritmus, masės elgesį, paralelius apskaičiuojamuosius agentus, nervų sistemos tinklus, cellular automata, L-systems, chaos, dinaminė mechanika, fraktalai, a-life, reakcijos- difuzijos ir kitokias sudėtines pritaikomas sistemas. Būtų sudėtinga sutraukti visuos šiuos darbus į vieną tekstą, o po to, tam čia nėra ir reikalo. Ką aš norėčiau pabrėti labiausiai yra tai, kad kol sudėtinės sistemos pritraukia šiuo metu mūsų dėmėsį bei įvairiais būdais reprezentuoja generatyviojo meno ateitį , jos nėra geresnės nei paparastos sistemos. Kiekviena turi vietą istoriniame ir šiuolaikiniame meno praktikos kontekste. Abi ir sutvarkytos ir nesutvarkytos, paprastos ir sudėtingos yra reikalingos papildyti sistemų visumą, o taip pat ir generatyviojo meno visumą.

Kompiuterinė grafika ir animacija.

Gerai dokumentuoti literatūros plotmėje, išspausdinti padedant ACM SighGraph ir kitoms organizacijoms, kompiuterinės grafikos tyrinėtojai rašo straipsnius generatyviojo meno srityje jau dešimtmečius. Minint pirmuosius generatyviuosius prasiverimus galima, pavyzdiui, paminėti Perlin Noise dūmų, ugnies ir plaukų vaizdingumo sintezę, L-sistemų naudą uauginant virtualių augalų siekiant jais apeldinti visus miškus ir slėnius. Čia pastebima fizinė modeliavimo nauda, kuriant animacijas. Pateikiamas ir aprašomas ir pavaizduojamas pasaulis, atsisakant animatoriaus kruopštaus darbo, išmoningai šokdinant kiekvieną detalę. Pavyzdiu gali būti animuoti [animated feature length ] Pixar’o filmai ar/ir labai populiarūs video aidimai.

Demo scena ir Vj’ėjų kultūra.

Taigi, jaunimo kultūriniai (subkultūriniai) judėjimai perėmė generatyvinę technologiją iš gerai įrengtų ir finansuojamų laboratorijų, įrašų studijų bei animacijos kompanijų, ir pritaikė pigesnes alternatyvas naktiniams klubams ar panašioms erdvėms. Tokiems menininkams ir entuziastams generatyvusis menas daugiau nebėra miglotas ar ezoteriškas. Jis jau yra kasdienis kūrybos būdas. Atsitiktinumo technika, arba taip vadinama randomization (random art- atsitiktinis, atsitiktinumo menas) yra daugiausia aptariama technika, tačiau taip pat daugelis ieško savo, individualių išraiškos būdų .

Industrinis dizainas ir architektūra.

Dizaino kūrimo praktikoje visuomet buvo daugybė pasikartojančių bandymų kūrimo, išsirinkimo, taisymo, hibridinių pavyzdių gaminimo ir kaskart naujo įvertinimo procesas. Ši rankų darbo reikalaujanti veikla kiek primena genetinių kitimų evoliuciją bei natūraliąją atranką. Ir tai buvo tikriausiai neišvengiama, nes pritaikius kompiuterį kaip rankinį prietaisą (-įrankį) CAD’ui (?) , iš paskos sekė genetiškai inspiruotų algoritmų pritaikymas variacijų (-pokyčių) kūrimui ir atrankai. Generatyvusis menininkas William Latham pradioje naudojo evoliucinę sistemą, kuri egzistavo tiktai popieriuje, o tik vėliau perkėlė ją į kompiuterines versijas.

Nėra jokios akivaizdios prieasties vieną šiuolaikinio meno praktiką iškelti aukščiau u kitą. Vaizduojamoji dailė siūlo daugybę iššūkių . Pavyzdiui, dvidešimtame amiuje menininkai: John Cage, William Burroughs ir Marcel Duchamp savo darbuose plėtojo atsitiktinumo techniką kaip labai vaisingą generatyvumo principą. Kad generuoti savo kompozicijas, menininkai minimalistai (Andre, Mel Bochner ir Paul Morgenson) naudojo paprastus matematinius dėsnius. Konceptualistas Sol Lewitt naudoja kombinatorines sistemas idant sukurti sudėtinius darbus iš paprastų komponentų. O Hans Haacke ištyrinėjo fizines generatorines sistemas savo ankstyvajame darbe. Ir iš tikrųjų galima susimąstyti, ar tokie tapytojai kaip Kenneth Noland su jo “sisteminio meno” praktika turėtų būti laikomi generatyviais menininkais, ar Jackson’o Pollock’o varvinimo ir taškymo metodas gali būti laikomas tam tikra atsitiktinumo technika , kuri įtalpintų jo darbus generatyviojo (plėtojamojo) meno srityje. Na, tiesą sakant, nemanau kad kurio nors iš jų darbai turėtų ten būti. Bet būdamas svaiginančiai įvairus šis aptariamas menas siūlo tokius klausimus palikti atvirus ir teisėtus.

Elektroninė muzika ir algoritminė kompozicija.

Turint omeny ir remiantis Brooks’o, Neumann’o ir Wright’o straipsniais 1957-aisiais, jie elektroninės muzikos bendruomenėje yra ištyrinėję visus generatyvių procesų būdus skirtus muzikos kūrimui (makro lymeny) ir subtiliai atlikimo bei tembro moduliacijai (mikro lygmeny). Ši veikla nebuvo apribota akademine muzika. Paskutinis straipsnis iš „Electronic musician” – urnalo kuriantiems muzikantams nurodo daugybę praktiškai naudojamų techninių programų: „ Cellular automata”,” Fractals”, „A-life”,” L-systems”, „Chaos” ir inoma, atsitiktinumus.

Ar generatyvusis menas yra kompiuterinio meno porūšis?

Dėl to ,kad šiuolaikinis generatyvusis menas yra danai pagrįstas kompiuterine technika, daugelis mano ,jog tai yra kompiuterinio meno porūšis. Aš bandiau čia parodyti, kad generatyvusis aplenkė kompiuterinį, kad jis yra toks pat senas kaip ir pats menas. Taip pat yra svarbus beveik visiškas tikrumas, kad generatyvusis menas gyvuos ir be kompiuterių. Nanotechnologija, genų ininerija, robotų technika ir kitos technologijos be abejonės atvers jam nuostabių galimybių.

Ar nėra generatyvusis menas abstraktaus meno porūšis?

Generatyvusis menas greičiau nurodo meno kūrimo būdą, negu meno stilių. Čia, kaip pavyzdį reiktų turėti omeny Harold’ą Cohen’ą, kuris kuria programinę įrangą, kuri savarankiškai modeliuoja stilizuotus reprezentacinius darbus pavaizduodama mones vešlioje tropikų aplinkoje. Taip pat projektuojant praktinius ir dekoratyvinius objektus yra svarbi auganti genetinės ir kitokių generavimo sistemų nauda.

Kokiu būdu rankų darbo menas gali būti generatyvusis?

Generatyviojo meno praktikos esmė yra tame, kad duotasis darbas gali būti sukurtas tiktai dalinai naudojantis savarankiška sistema. Iš principo kiekvienas kompiuteriu pagrįstas generatyvusis metodas gali būti įvykdytas rankomis. Trumpai tariant, jei menininkas sukuria sistemą, o po to ją perduoda naudoti koklių klojimo meistrui, koks yra skirtumas tarp šito ir naudojimosi generatyvaus meno robotu? Ir kiek tai skiriasi nuo to, jei menininkas pasirenka atlikti viską pats? Svarbu yra tai, kad sistema nors ir pritaikyta tam tikru savarankiškumo laipsniui, bet - bet kuriuo atveju – konstravimas (ar bent dalis jo) vykdomas rankomis. Rankų darbo generatyvusis menas vis tiek lieka šiek tiek skirtingas nuo likusio tokio meno , kurį dailininkas kuria taikydamas intuityvius formos sprendimus nuosekliai visame konstravimo procese.

Kodėl menininkai pasirenka naudoti generatyvius metodus kūryboje?

Generatyvusis menas yra kūrybos metodas, kuris plėtojasi be konkrečios motyvacijos ar ideologijos. Tiesą sakant, generatyviųjų metodų naudojimas gali iš vis nieko bendro neturėti su kūrinio turiniu. Pavyzdiui, filmininkai gali nuspręsti naudoti generatyvius metodus vaizdui sintetinti tiesiog paprasčiausiais ekonominiais sumetimais. Iš kitos pusės, taip pat yra tokių menininkų, kurių darbuose beveik išnyksta riba tarp minėtojo metodo ir pačio darbo reikšmės, turinio. Pastarieji yra generatyvieji menininkai tyrinėjantys sistemas savo pačių labui. Ir inoma, dar be abejo egzistuoja gausybė menininkų, kuriuos aptiktume kakur tarp. Prieasčių naudoti generatyviojo meno metodus yra tiek pat kiek yra pačių generatyviųjų menininkų, o galbūt ir daugiau.

Ar generatyvusis menas yra meno judėjimas?

Generatyvusis menas, kaip kad aprašyta aukščiau, yra paprasčiausiai į sistemas orientuota meno praktika ir jos šaknys glūdi seniausiuose inomuose menuose. Įvairios generatyvios sistemos buvo naudojamos skirtingiausiuose meno judėjimuose metų metus. Generatyvusis menas , kaip į sistemas orientuota meno praktika, yra kiek per didelis , kad į jį galėtų pretenduoti viena vienintelė kryptis ar judėjimas. Bet šią ankstesnę sąvoką, tiesa, dar gan miglotą, galima buvo rasti specifinio judėjimo kontekste. Dabar ją ko gero pavadintume siaura menoistorine (technine) tikrosios sąvokos bendravarde: “generatyvusis menas- geometrinių abstrakcijų visuma, kurioje pagrindinis elementas skirtas ‘generuoti’ kitas formas iš pradinės būsenos ir tokiu būdu kurti painų komponavimo būdą, kuriame naujos formos liečia viena kitą, persidengia, maėja arba didėja sudėtingomis variacijomis.” “Generatyviųjų meno formų” paskaita buvo skaityta rumuno skulptoriaus Neagu (kuris taip pat buvo įkūręs “Generatyviojo meno grupę”) Queen’s universitete, Belfaste 1972 m . Taip vadintas menas buvo praktikuojamas ir Eduardo McEntyre’o bei Miguel’o Angel’o Vidal’o 1928 m. Argentinoje. Tas pats šaltinis apibrėia ir “sisteminį meną”, kuris kartais supainiojamas su mūsų šiuolaikiniu generatyviojo meno supratimu: pirmąsyk panaudotas kritikų 1966 m . tam, kad apibūdinti abstrakčiosios dailės tipą, kuriam charakteringas paprastų standartizuotų formų (daniausiai geometrinių) arba naudojimas vientisame intensyviame vaizde, ar pakartotų sistemoje, kuri sutvarkyta aiškiai matomu principu. Tokiu būdu Noland’o “Ševronų tapyba” yra pavyzdiu aukščiau išvardintam apibrėimui. Sisteminis menas vienu metu buvo apibūdintas net kaip minimalizmo atšaka, vėliau išplėstas.

Ar kartais generatyvusis menas neliečia ginčų dėl autorystės?

Be abejo, kai kūrinio kūrybos procesas perleidiamas mašinai ir dalis šio proceso vyksta be mogiškos nuojautos įsikišimo, kai kas čia galėtų įiūrėti rezonavimą su šiuolaikiniu poststruktūralistiniu mąstymu. Kai kurių generatyviųjų menininkų specifinė darbo sritis yra tradicinio autorystės supratimo kvestionavimas. Bet generatyvusis poiūris neturi detalių turinio tendencigumų ir menininkai čia yra laisvi tyrinėti gyvenimą, mirtį, meilę, groį ar kokią kitokią temą.

Ar buvo Jackson’as Pollock’as generatyviu menininku?

Iš dalies dėl to, kad J.Pollock’o geriausi darbai atrodo “atsitiktiniai”, ir iš dalies dėl to, kad jo “varvėjimo ir taškymo technika” atrodo tarsi atsitraukimas iš sąmoningo meninio kontroliavimo daugelį priverčia susimastyti ar šis menininkas galėtų būti laikomas generatyviuoju menininku. Man jo darbai nepanašūs į generatyviuosius, nes čia nėra jokios savarankiškos sistemos įtrauktos į paveikslų tapymo procesą. Bet ,tiesą sakant , yra viena įdomi sąsaja tarp vieno ymiausio Pollock’o darbo ir sudėtingumo teorijos. Fizikas Richard Taylor parodė, kad Pollock’o apvarvinimai ir aptaškymai yra naturalūs fraktalai, jie yra tikriausias menininko mokymosi kaip “paleisti” daus mikliai naudojantis ranka ir riešu taip, kad paskatinti chaotišką daų tekėjimą, rezultatas; ir taip, kadangi Pollock’o darbas progresavo, jis galėjo pasiekti vis aukštesnius fractalų dimensijų laipsnius. Galbūt turėdami omeny štai tokį iūrėjimo tašką, nusimanantys stebėtojai bando priskirti Pollock’o darbus generatyviajam menui. Bet kuriuo atveju šis menininkas naudojo daus savo rankomis be jokios išorinės sistemos įsikišimo .Jo darbai buvo kurti sąmoningai ir nuosekliai naudojantis kūryribiniu intuityvumu bei fizine disciplina, pamau ir nuolat pergalvojant. Ir faktas, kad jo r

Wiki successfully set up.

First Steps

The username and password for the administrative account is admin, admin.

Important: Log in as admin and go to Preferences to change your password!
On this page: image_logo_url put just the url for the logo.
Add the url for your wiki to the Categorized wiki list. Simply edit that page and put your wiki under the appropriate category.
To increase the amount of space you have for uploads, add links to this site from external sites, and go to the Link Quota Page to increase your uploads quota.

Other optional things to do

Edit MediaWiki:Sidebar to change the navigation menu
Add this wiki to some external wiki indexes:

If you are feeling adventurous and know a little about web design you can edit the javascript and css to the Header to change the look of your wiki.

You must log as admin to do this
Whatever you enter in this page will be added to the html in the header after the standard style sheet, so you can override styles.

Read the User's Guide for other usage and configuration help.

Add your wiki to the map of wikis

Main Page

From Generatyvusis Menas

Revision as of 01:46, 7 March 2006

Contents

Generatyvusis menas

PLANAS

Automatinė kūryba

Kas yra generatyvusis menas? Sudėtingumo teorija kaip konteksto teorija meno teorijai.

Elektroninė muzika ir algoritminė kompozicija.

Kompiuterinė grafika ir animacija.

Demo scena ir Vj’ėjų kultūra.

Industrinis dizainas ir architektūra.

Iš viršaus į apačią- generatyvinis menas apgalvotas pažodžiui.

generatyvusis menas : sąvoka.

sudėtingumo mokslas kaip kontekstas sistemų supratimui.

chaotiškos sistemos ir atsitiktinės sistemos.

First Steps

Other optional things to do

Views

Personal tools

Navigation

Search

EditThis.info tools

Toolbox

Other sites

@@ Line 107: / Line 107: @@
+----
+<!DOCTYPE HTML PUBLIC "-//W3C//DTD HTML 4.0 Transitional//EN">
+<HTML>
+<HEAD>
+	<META HTTP-EQUIV="CONTENT-TYPE" CONTENT="text/html; charset=windows-1252">
+	<TITLE></TITLE>
+	<META NAME="GENERATOR" CONTENT="OpenOffice.org 2.0  (Win32)">
+	<META NAME="AUTHOR" CONTENT="Vaclovas Nevcesauskas">
+	<META NAME="CREATED" CONTENT="20060307;3412157">
+	<META NAME="CHANGEDBY" CONTENT="Vaclovas Nevcesauskas">
+	<META NAME="CHANGED" CONTENT="20060307;3443749">
+	<STYLE>
+	<!--
+		@page { size: 21cm 29.7cm }
+	-->
+	</STYLE>
+</HEAD>
+<BODY LANG="lt-LT" DIR="LTR">
+<P><FONT COLOR="#000000"><FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3><B>PLANAS</B></FONT></FONT></FONT></P>
+<P STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><BR>
+</P>
+<P STYLE="margin-left: 1.27cm; margin-bottom: 0cm; line-height: 150%">
+<FONT COLOR="#000000"><FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3><B>&#302;vadas</B>
+(Motyvacija) </FONT></FONT></FONT>
+</P>
+<UL>
+	<LI><P STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><FONT COLOR="#000000"><FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3><B>Automatine
+	k&#363;ryba </B>(kod&#279;l si savoka paradoksali tradicinio meno
+	sampratoje) - meno kontekstas </FONT></FONT></FONT>
+	</P>
+	<LI><P STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><FONT COLOR="#000000"><FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3><B>Siurelistai-pasamon&#279;</B></FONT></FONT></FONT></P>
+	<LI><P STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><FONT COLOR="#000000"><FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3><B>Fluxus-kalbos
+	sistemos </B>(visokios korel&#279;s su uduotais veiksmais ...)</FONT></FONT></FONT></P>
+	<LI><P STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><FONT COLOR="#000000"><FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3><B>Postmoderni
+	kult&#363;ra </B>(&scaron;iuolaikin&#279;)- sukuriamos/sudaromos
+	visuomenei ar moni&#371; grupei veiksmo/elgesio salygos ar
+	taisykles i&scaron; kuriu gali iseiti nenumatyti rezultatai.</FONT></FONT></FONT></P>
+	<LI><P STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><FONT COLOR="#000000"><FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3><B>Kompiuterines
+	technologijos</B> - Plataus Pasaulio Tinklo(WWW) kultura ir
+	galimybes ...</FONT></FONT></FONT></P>
+	<LI><P STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><FONT COLOR="#000000"><FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3><B>Generatyvaus
+	meno apibr&#279;imas </B>(literat&#363;roje) K&#261; galima suvokti
+	kaip Generatyvuj&#303; mena (Kas yra generatyvusis menas?)</FONT></FONT></FONT></P>
+	<LI><P STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><FONT COLOR="#000000"><FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3><B>Generatyviosios
+	sistemos</B> (Kompleksin&#279;s sistemos Chaotin&#279;s ,
+	atsitiktinumo sistemos dirbtinis intelektas ir t.t. )</FONT></FONT></FONT></P>
+	<LI><P STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><FONT COLOR="#000000"><FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3><B>Generatyvumo
+	principo pritaikymas praktikoje</B></FONT></FONT></FONT></P>
+	<LI><P STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><FONT COLOR="#000000"><FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3><B>Generatyvaus
+	meno pavyzdiai </B>(&scaron;iuolaikiniai menininkai taikantys
+	generatyvumo princip&#261; savo menuose)</FONT></FONT></FONT></P>
+	<LI><P STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><FONT COLOR="#000000"><FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3><B>Vertinimas</B>
+	(nauji vertinimo kriterijai)(<U>estetikos aspektas</U>)(filosofinis
+	aspektas-pradinis judintojas, k&#363;r&#279;jas ir t.t.) </FONT></FONT></FONT>
+	</P>
+</UL>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><BR>
+</P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><BR>
+</P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><BR>
+</P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><BR>
+</P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><BR>
+</P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><BR>
+</P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><BR>
+</P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><BR>
+</P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><BR>
+</P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><BR>
+</P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><BR>
+</P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><BR>
+</P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><FONT COLOR="#000000"><FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3><B>Automatine
+k&#363;ryba</B></FONT></FONT></FONT></P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><BR>
+</P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><FONT COLOR="#000000"><FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3><B>Automatizmas:
+vieno metodo istorijos eskizas</B></FONT></FONT></FONT></P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><FONT COLOR="#000000"><FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3>&Scaron;iame
+darbe automatizmas mane domina kaip dehumanizuota rai&scaron;kos
+forma; kaip veiksmas prie&scaron; civilizacijos suvarymus; kaip
+technologizuotos kult&#363;ros ir joje veikian&#269;io subjekto
+savivoka &#303;gaunanti &#303;vairi&#371; mutacij&#371;.</FONT></FONT></FONT></P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><FONT COLOR="#000000"><FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3>Auk&scaron;&#269;iausias
+&scaron;io modelio pasirei&scaron;kimo ta&scaron;kas meno istorijoje
+buvo siurrealizmo principai. Siurrealistams buvo svarbus
+automatizmas. Pirmiausia tai buvo automatinis ra&scaron;ymas, v&#279;liau
+jo samprata abstrahuota ir buvo pritaikyta visoms rai&scaron;kos ir
+veiklos sritims. &Scaron;i rai&scaron;ka dalinai s&#261;lygojo
+abstraktaus ekspresionizmo ir akcionizmo filosofij&#261;. Tai buvo
+atradimas, leid&#281;s i&scaron;silaisvinti i&scaron;
+intensyv&#279;jan&#269;ios ir be kompromisin&#279;s primygtinio
+s&#261;moningumo atmosferos. Prisiminus, kad metodas pirmiausia buvo
+pasiskolintas i&scaron; S. Freud'o psichoanaliz&#279;s metodologijos,
+i&scaron;ry&scaron;k&#279;ja ir intelektualinis- psichologinis
+laikotarpio kontekstas, kupinas socialini&#371; suvarym&#371;.
+Pavelkime &#303; 1924-&#371;j&#371; siurrealizmo manifest&#261;,
+apimant&#303; kone visas kult&#363;ros sritis:</FONT></FONT></FONT></P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><FONT COLOR="#000000"><FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3>&quot;Siurrealizmas,
+daiktavardis: grynas fizi&scaron;kas automatizmas, kuriuo siekiama
+odiais, ra&scaron;tu ar bet kuria kita forma i&scaron;reik&scaron;ti
+tikr&#261;j&#303; minties proces&#261;. Minties diktatas be jokios
+kontrol&#279;s, kuri&#261; praktikuoja s&#261;mon&#279;, ir be joki&#371;
+estetini&#371; ir moralini&#371; nuostat&#371;.</FONT></FONT></FONT></P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><FONT COLOR="#000000"><FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3><I>Enciklopedinis
+terminas filosofijoje skelbia, kad siurrealizmas remiasi auk&scaron;tesni&#371;
+tam tikr&#371; asociacijos form&#371; realyb&#279;s teigimu, taip pat
+sapno visagalyb&#279;s ir nesuinteresuotos minties aidimo teigimu.
+Jis siekia atsikratyti vis&#371; kit&#371; psichologini&#371;
+mechanizm&#371; ir pakeisti juos esmini&#371; gyvenimo problem&#371;
+sprendimu. [...] Daugyb&#281; kart&#371; bandydamas analizuoti tai,
+kas klaidingai vadinama genijumi, galiausiai a&scaron; neradau jame
+nieko, k&#261; galima b&#363;t&#371; priskirti kitiems s&#261;mon&#279;s
+procesams, nei &scaron;is.&quot;</I></FONT></FONT></FONT></P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><FONT COLOR="#000000"><FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3>A.
+Bretono publikuotos &quot;Ra&scaron;ytin&#279;s siurrealizmo
+kompozicijos, arba pirmas ir paskutinis ra&scaron;ymas&quot;, kuris
+danai laikomas pagrindiniu jo automatinio ra&scaron;ymo koncepcij&#261;
+atskleidian&#269;iu tekstu, si&#363;loma &ldquo; <I>leisti savo
+protui kiek &#303;manoma labiau nugrimzti &#303; pasyv&#371; imlum&#261;.
+Pamir&scaron;k savo genialum&#261;, talent&#261;, taip pat ir kit&#371;
+genijus bei talentus. (...). Ra&scaron;yk greitai, be jokios
+usibr&#279;tos temos, pakankamai greitai, kad neusigalvotum ir kad
+nekilt&#371; pagunda skaityti, k&#261; para&scaron;ei. Pirmasis
+sakinys atsiras pats; tai savaime suprantama, nes n&#279;ra tokio
+momento, kai koks m&#363;s&#371; s&#261;moningai min&#269;iai
+svetimas sakinys nesigvie&scaron;t&#371; b&#363;ti i&scaron;reik&scaron;tas.
+Gana sunku k&#261; pasakyti apie sakin&#303; po jo...&quot;</I></FONT></FONT></FONT></P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><FONT COLOR="#000000"><FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3>&Scaron;is
+automatinis ra&scaron;ymas, manifestuojamas kaip itin pasyvi s&#261;mon&#279;s
+b&#363;sena, tapo itin aktyviu usi&#279;mimu; be to, netrukus buvo
+papildytas S. Dali suformuluotu &quot;paranojiniu- kritiniu metodu&quot;.
+Ilgainiui Bretono susiav&#279;jimas automatiniu ra&scaron;ymu kiek
+prislopo, suabejojus kardinalia s&#261;mon&#279;s ir pas&#261;mon&#279;s
+perskyra. Komentuodamas savo ankstyv&#261;j&#303; revoliucing&#261;
+tekst&#261;,( &quot;esu &#303;sitikin&#281;s, kad netrukus ateis
+momentas, kai su paranoi&scaron;kos ir aktyvios s&#261;mon&#279;s
+pagalba taps &#303;manoma, pasitelkus ir automatizm&#261; bei kitas
+pasyvias b&#363;senas, susisteminti sumi&scaron;im&#261; ir taip
+galutinai diskredituoti vis&#261; tiesiogin&#303; betarpi&scaron;kai
+real&#371;j&#303; pasaul&#303;&quot;). Pana&scaron;u, kad buvo
+i&scaron;girstas Freudas, nes ego eliminavimas jau rei&scaron;k&#279;
+ne laisv&#281;, o pasidavim&#261; superego ir pas&#261;mon&#279;s
+programai. </FONT></FONT></FONT>
+</P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><BR>
+</P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><FONT COLOR="#000000"><FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3>Save
+ra&scaron;anti knyga (Burroughs)</FONT></FONT></FONT></P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><FONT COLOR="#000000"><FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3>Save
+organizuojantis srautas - ...</FONT></FONT></FONT></P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><BR>
+</P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><FONT COLOR="#000000"><FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3><B>Generatyvusis
+menas : s&#261;voka.</B></FONT></FONT></FONT></P>
+<P LANG="en-US" ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%">
+<FONT FACE="Palatino Linotype, serif"><B>Philip Galanter</B></FONT></P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-left: 0.64cm; margin-bottom: 0cm">&ldquo;<B><SPAN LANG="en-US"><FONT FACE="Palatino Linotype, serif">Kas
+yra generatyvusis menas?</FONT></SPAN></B></P>
+<P LANG="pl-PL" ALIGN=LEFT STYLE="margin-left: 0.64cm; margin-bottom: 0cm">
+<FONT FACE="Palatino Linotype, serif"><B>Sud&#279;tingumo teorija
+kaip konteksto teorija meno teorijai.&rdquo;</B></FONT></P>
+<P STYLE="margin-bottom: 0cm"><BR>
+</P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><FONT COLOR="#000000"><FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3>Generatyvusis
+menas siejasi su bet kuria meno praktika, kurioje menininkas naudoja
+sistemas: kalbos taisykles, kompiuterines programas, ma&scaron;inas,
+ar kitokius i&scaron;radimus, veikian&#269;ius procese. Tuo pa&#269;iu
+metu yra &scaron;iek tiek nepriklausomas arba autonomi&scaron;kas, ir
+tokiu b&#363;du prisidedantis vyksmo metu arba usibaigdamas jau
+visi&scaron;kai &#303;gyvendintu k&#363;riniu. <SPAN LANG="en-US">Raktinis
+elementas generatyviajame mene yra sistema, kuriai menininkas
+uleidia dalin&#281;, arba visi&scaron;k&#261; kontrol&#281;. Ir kai
+tai i&scaron;ai&scaron;k&#279;ja, &#303; galv&#261; &scaron;auna keli
+susij&#281; meno teorijos klausimai; tam tikra uuomina d&#279;l &scaron;ios
+diskusijos galimos pabaigos bus pasi&#363;lyta teksto pabaigoje. &Scaron;is
+terminas <I>generatyvus menas</I> yra papras&#269;iausiai nuoroda &#303;
+tai, kaip menas yra padarytas. Jis netvirtina, kod&#279;l menas
+&scaron;itaip padarytas ar koks jo turinys. Antra, generatyvusis
+menas yra atskirtas nuo bet kokios konkre&#269;ios technologijos.
+Generatyvusis menas gali b&#363;ti, o gali ir neb&#363;ti &ldquo;high
+tech&rdquo;. Tre&#269;ia, sistema, kuri perkelia menin&#281; veikl&#261;
+&#303; generatyviojo meno apibr&#279;imo srit&#303;, turi b&#363;ti
+pati gerai apibr&#279;ta, vientisa ir pakankamai gerai save
+tvarkanti tam, kad gal&#279;t&#371; veikti savaranki&scaron;kai.
+Taigi, jei sistemas galima laikyti tam tikru generatyviojo meno
+aspektu, tuomet verta klausti, ar jos visos pana&scaron;ios. O gal
+yra koks naudingas b&#363;das jas sur&#363;&scaron;iuoti ir &scaron;itaip
+jomis remiantis sugrupuoti pat&#303; generatyvin&#303; men&#261;. </SPAN></FONT></FONT></FONT>
+</P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><BR>
+</P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><BR>
+</P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%; page-break-before: auto; page-break-after: auto">
+<FONT COLOR="#000000"><FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3><B>Kas
+yra generatyvusis menas?</B></FONT></FONT></FONT></P>
+<P LANG="pl-PL" ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%">
+<FONT COLOR="#000000"><FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3>Pirmiausia
+generatyviajame mene galima identifikuoti sistem&#371; naud&#261;
+kaip raktin&#303; element&#261; Galima pristatyti &#303;vairias
+id&#279;jas i&scaron; sud&#279;tingumo teorijos. Pasteb&#279;ta, kad
+sistemos egzistuoja tam tikroje t&#261;soje, tarp/nuo labai
+sutvarkyt&#371;, iki visi&scaron;kai nesutvarkyt&#371;<I>. Cituojant
+mediag&#261; i&scaron; informacijos teorijos ir sud&#279;tingumo
+mokslo galima pasteb&#279;ti, kad tvarkingas ir betvarkes sistemas
+paprastai b&#363;dinga reg&#279;ti kaip paprastos ir sud&#279;tin&#279;s
+sistem&#371; pavyzdius, ir sutvarkytos ir nesutvarkytos.</I> </FONT></FONT></FONT>
+</P>
+<P LANG="en-US" ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%">
+<FONT COLOR="#000000"><FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3>Tai
+priartina prie efektyvaus sud&#279;tingumo pritaikymo, prie tvarkos
+ar betvark&#279;s kaip organizavimo princip&#371; , prie &#303;vairi&#371;
+generatyviojo meno sistem&#371;. &Scaron;is platesnis poi&#363;ris
+nuveda mus iki &scaron;iek tiek nustebinan&#269;io &ldquo;atradimo&rdquo;,-
+generatyvusis menas yra toks senas kaip pats menas apskritai. &Scaron;i&#371;
+sistem&#371; ir sud&#279;tingumo teorijos &#303;takotoje paradigmoje
+yra aptariami tam tikras skai&#269;ius specifini&#371; meninink&#371;
+ir tiriam&#371;j&#371; objekt&#371;. Galiausiai pakankamai meno
+teorini&#371; klausim&#371; yra pristatyta i&scaron;nagrin&#279;ti
+pasi&#363;lytai generatyviojo meno s&#261;vokai bei numanomai
+teorinei ir metodologinei visumai. </FONT></FONT></FONT>
+</P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><BR>
+</P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><BR>
+</P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><FONT COLOR="#000000"><FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3><B>I&scaron;
+vir&scaron;aus &#303; apa&#269;i&#261;- generatyvinis menas
+apgalvotas paodiui.</B></FONT></FONT></FONT></P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><FONT COLOR="#000000"><FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3>Terminas
+generatyvusis menas gali b&#363;ti taip pat i&scaron;ai&scaron;kintas
+nuo vir&scaron;aus emyn, apgalvojant jo paodin&#281; abstrak&#269;i&#261;
+reik&scaron;m&#281;. J<SPAN LANG="en-US">uokaujama, </SPAN>kad <SPAN LANG="en-US">visai
+paprasta nuspr&#281;sti k&#261; nors esant tokiu menu. Vis&#371;
+pirma, tai turi b&#363;ti menas, o antra, generatyvusis. inoma, kad
+tai yra pok&scaron;tas , o visa gudryb&#279; yra tame, kad vienas
+sud&#279;tingas klausimas yra patalpintas tarp kit&#371; dviej&#371;
+sud&#279;ting&#371; klausim&#371;. K&#261; mes turime omeny odiu
+&ldquo;menas&rdquo; ir k&#261; mes turime omeny odiu &ldquo;generatyvus&rdquo;?
+Klausimas- kas yra menas- danai yra i&scaron;keliamas su trupu&#269;iu
+paniekos arba bauginan&#269;iai persp&#279;jant d&#279;l
+intelektualinio diskurso rizikos ir &scaron;itai daroma daug daniau
+nei norint i&scaron; tikr&#371;j&#371; kvestionuoti &scaron;ias
+nuolat kintan&#269;ias nuostatas. Diskusija, i&scaron;provokuota
+klausimo &lsquo;kas yra menas&rdquo;, gali b&#363;ti produktyvi ir
+naudinga. Tai geriausiai buvo apgalvota estetikos specialist&#371;
+analitin&#279;je filosofijos mokykloje, &#303;kurtoje JAV, o po to
+Anglijoje. &Scaron;it&#371; gin&#269;&#371; detalus apra&scaron;ymas
+i&scaron;eina u &scaron;io teksto temos rib&#371;, nors j&#303;
+galima rasti gerai sukonspektuot&#261;, pavyzdiui meno filosofijos
+antologijose. Perspektyvios &scaron;iuolaikin&#279;s meno s&#261;vokos
+paprastai &#303;traukia mintis, madaug pana&scaron;ias &#303;
+miglot&#261; aibi&#371; teorij&#261;, toku b&#363;du vienas menas,
+gali ir ima atrodyti &ldquo;labiau menas&rdquo; nei kiti. Pana&scaron;iu
+b&#363;du mes galime tik&#279;tis analogi&scaron;kos i&scaron;vados ,
+jog vieni darbai yra &ldquo;labiau generatyviniai&rdquo; nei kiti. Ir
+dar galima pridurti, kad dabartiniai apm&#261;stymai apie &scaron;&#303;
+proces&#261; atpa&#303;sta j&#303; kaip socialin&#303; ir istorin&#303;
+supratim&#261;, kuris kei&#269;iasi laikui b&#279;gant. </SPAN></FONT></FONT></FONT>
+</P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><BR>
+</P>
+<P LANG="en-US" ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%">
+<FONT COLOR="#000000"><FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3>Iki
+tam tikros ribos generatyvinis menas ir yra menas. Bet generatyvusis
+aspektas gali b&#363;ti sutvarkytas stabilesniu b&#363;du. odis &ldquo;
+generatyvus &ldquo; tiesiog nukreipia d&#279;m&#279;s&#303; &#303;
+meno poaib&#303;, kur potencialiai daugialypiai (kartotiniai)
+rezultatai gali b&#363;ti i&scaron;gaunami naudojant koki&#261; nors
+generavimo sistem&#261;. &#268;ia svarbu pamin&#279;ti , kad jei
+auk&scaron;&#269;iau aptariamasis menas &#303;traukia men&#261; ,
+kuris jau yra rezultatas kokios nors generuojan&#269;ios id&#279;jos,
+tuomet generatyvusis menas tur&#279;t&#371; &#303;traukti vis&#261;
+men&#261;, ir taip prarast&#371; savo skirtingo, atskiro, tam tikra
+prasme individualaus termino naudingum&#261;.</FONT></FONT></FONT></P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><BR>
+</P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><BR>
+</P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><FONT COLOR="#000000"><FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3><B>Sud&#279;tingumo
+mokslas kaip kontekstas sistem&#371; supratimui.</B></FONT></FONT></FONT></P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><FONT COLOR="#000000"><FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3>Per
+madaug paskutiniuosius 20 met&#371; mokslininkai siek&#279; sukurti
+nauj&#261; toki&#371; sistem&#371; supratim&#261;. <SPAN LANG="en-US">Po
+bendru ir pla&#269;iu &ldquo;sud&#279;tingumo mokslo&rdquo; ir
+&ldquo;sud&#279;tingumo teorijos&rdquo; pavadinimu buvo
+studijuojamos, lyginamos, prie&scaron;inamos, matemati&scaron;kai bei
+kompiuterio pagalba modeliuojamos &#303;vairios sistemos, &#303;vairios
+j&#371; r&#363;&scaron;ys. Pradeda ai&scaron;k&#279;ti &scaron;i&#371;
+sistem&#371; abstraktus supratimas. Atsivelgiant &#303; tai, kad jos
+yra apibr&#279;iantis generatyviojo meno aspektas, sud&#279;tingumo
+mokslas turi daug ko pasi&#363;lyti menininkui. Ir i&scaron; tikr&#371;j&#371;,
+nemaas pristatyt&#371; darb&#371; kiekis paskutiniaisiais metais yra
+ai&scaron;kiai i&scaron;pl&#279;totas ar nei&scaron;pl&#279;totas,
+&#303;si&scaron;aknij&#281;s sud&#279;tingumo moksle. Apskritai
+mokslas t&#281;siasi supaprastintu metodu. M&#261;stymas, esantis
+tokiu suskaidius komplikuot&#261; fenomen&#261; &#303; figuratyvines
+(ar tiesiog) atomines daleles &#303;gyja prana&scaron;aujan&#269;i&#261;
+ir ai&scaron;kinan&#269;i&#261; gali&#261;. Bet tokio i&scaron;skaidymo
+(redukcionizmo) problema yra ta, kad danai sunku sud&#279;ti
+gabaliukus atgal &#303; savo vietas. Tai ypa&#269; pasitvirtina
+sud&#279;tin&#279;se sistemose. Kai mokslininkai kalba apie sud&#279;tines
+sistemas, jie neturi omeny toki&#371;, kurios yra komplikuotos ar
+gluminan&#269;ios ir supainiojan&#269;ios kokiu nors neoficialiu(?)
+b&#363;du. Fraz&#279; &ldquo;sud&#279;tin&#279;s sistemos&rdquo; buvo
+pritaikyta kaip specifinis techninis terminas. Tokios sistemos
+daniausiai turi gausyb&#281; smulki&#371; dali&#371; ar komponent&#371;,
+kurie s&#261;veikauja su netoliese esan&#269;iom pana&scaron;iom
+dalim ir komponentais. Tokios vietin&#279;s s&#261;veikos danai veda
+prie sistem&#371;, kurios organizuojasi pa&#269;ios be jokios
+pirmin&#279;s kontrol&#279;s ar i&scaron;orinio atsakingo
+vadovaujan&#269;io ki&scaron;imosi. Tokios sistemos danai nurodomos
+kaip savaime susiorganizuojan&#269;ios. B&#363;damos savaranki&scaron;kos,
+taip pat yra dinami&scaron;kos esant pastoviam kitimui, o kadangi j&#371;
+nei&scaron;tinka destruktyv&#363;s procesai nei mirtis, jos
+nesiprojektuoja &#303; joki&#261; galutin&#281; stabil&#261; b&#363;sen&#261;.
+&Scaron;ios sistemos reaguoja &#303; poky&#269;ius j&#371; aplinkoje
+taip, kad i&scaron;laikyti savo vientisum&#261;, inetgralum&#261;,
+d&#279;l to yra inomos kaip sud&#279;tin&#279;s prisitaikan&#269;iosios.
+<I>Prisimenant liaudies posak&#303;, galima tarti, kad &ldquo;visas
+yra geriau nei jo dali&#371; suma&rdquo;&hellip; </I>Vietiniai
+komponentai s&#261;veikauja &ldquo;nelinijiniais&rdquo; b&#363;dais,
+turint omeny, kad interakcijos nuveikia daugiau negu tiesiog
+susideda&hellip; Jos pasikelia laipsniu. Sud&#279;tini&#371; sistem&#371;
+pavyzdiai yra pa&#303;stami visiems. Pvz., oras formuoja tokias
+s&#261;ry&scaron;ingas strukt&#363;ras kaip audros, tornadai,
+kar&scaron;tieji ir &scaron;altieji frontai, bet &#269;ia n&#279;ra
+jokio centrinio mechanizmo, kuris kurt&#371; ir reguliuot&#371; visa
+tai. Or&#371; strukt&#363;ros pasirei&scaron;kia visur ir
+simultani&scaron;kai. Artimiausiu laiku oras gali b&#363;ti nusakytas
+gan tiksliai, bet po poros dien&#371; jis gali tapti nenusp&#279;jamu.
+Pana&scaron;iai akcij&#371; bira yra sud&#279;tin&#279; sistema su
+apsirei&scaron;kian&#269;iom ypatyb&#279;m. Bilijonai akcij&#371; ir
+transakcij&#371; yra sujungtos &#303; tvirt&#261; prieas&#269;i&#371;
+ir pasekmi&#371; mazg&#261; ir tokie pavyzdiai kaip pakilimai ir
+bankrotai i&scaron;siskiria i&scaron; visos sistemos. N&#279;ra nei
+vieno dominuojan&#269;io ar planuojan&#269;io rink&#261; faktoriaus,
+ir netgi su visa svarbia informacija, kuri yra pasiekiama visuomenei,
+akcij&#371; bira toliau mus stebina nenusp&#279;jamu elgesiu.
+Papildomi pavyzdiai apie sud&#279;tines sistemas &#303;traukia (kaip
+tyrin&#279;tas biolog&#371;) smegenis ir (tyrin&#279;t&#261;
+psicholog&#371;) prot&#261;, gyv&#363;n&#371; gruobuoni&scaron;kum&#261;
+ir populiacijos ciklus ekosistemoje, gen&#371; varym&#261;si ir
+&ndash;rezultate- buvusi&#371; r&#363;&scaron;i&#371; evoliucij&#261;,
+kult&#363;r&#371; ir imperij&#371; kritim&#261; bei kilim&#261;.
+Kiekviena i&scaron; &scaron;i&#371; sistem&#371; sudaryta i&scaron;
+daugyb&#279;s komponent&#371; (toki&#371; kaip l&#261;stel&#279;s,
+chromosomos, pillie&#269;iai, etc.), kurie s&#261;veikauja su kitais
+artimais komponentais ir formuoja nuosekli&#261; strukt&#363;r&#261;
+ar vientis&#261; organizm&#261; be centrin&#279;s kontrol&#279;s ar
+plano kaip tai tur&#279;t&#371; atsitikti. Tokiu b&#363;du
+komleksin&#279;s sistemos pl&#279;tojasi tokiais b&#363;dais, kurie
+danai yra dramati&scaron;ki, katastrofi&scaron;ki, naudingi , ar
+tokie nenusp&#279;jami, kad atrodo atsitiktiniai. Sud&#279;tingumo
+mokslas yra palyginti naujas ir kartais kontraversi&scaron;kas,
+m&#279;ginantis suprasti tokias sistemas jungdamas visokias
+tradici&scaron;kai skirtingas disciplinas. <I>Ambicija yra suprasti
+tam tikras papras&#269;iausias sistemas, pasirodan&#269;ias skersai
+vis&#371; skirstym&#371; ir hierarchij&#371;. </I>[<I>The ambition is
+to understand the commonalities</I></SPAN></FONT></FONT></FONT></P>
+<P LANG="en-US" ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%">
+<FONT COLOR="#000000"><FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3><I>systems
+exhibit across all scales and hierarchies.</I> ] Reikia pasteb&#279;ti,
+, kad sud&#279;tini&#371; sistem&#371; tyrin&#279;jimas taip pat
+teikia kontekst&#261; paprast&#371;j&#371; sistem&#371; tyrin&#279;jimui.
+Ir &#269;ia pasi&#363;lytas generatyviojo meno supratimas &#303;traukia
+abi &ndash; ir sud&#279;tin&#281;, ir paprast&#261;j&#261; sistemas. </FONT></FONT></FONT>
+</P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><BR>
+</P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><FONT COLOR="#000000"><FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3><B>Chaoti&scaron;kos
+sistemos ir atsitiktin&#279;s sistemos.</B></FONT></FONT></FONT></P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><FONT COLOR="#000000"><FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3>Generatyvieji
+menininkai danai naudoja atsitiktinumo technik&#261;. Sud&#279;tingumo
+tyrin&#279;tojai taip pat kalba apie chaos&#261;. Danais atvejais
+chaotin&#279; sistema gali atrodyti atsitiktin&#279;, papras&#269;iausiai
+tod&#279;l, kad jos elgesys nenusp&#279;jamas. Bet labai svarbu
+tur&#279;ti omenyje, kad &#269;ia yra skirtumas. Sud&#279;tin&#279;ms
+sistemoms neretai taip pat b&#363;dinga chaotin&#279; elgsena, pagal
+kuri&#261; tuomet teigiama, kad &scaron;ios sistemos dinamika yra
+nelinearin&#279; ir sunki nusp&#279;ti laiko atvilgiu, netgi kai
+sistemos pa&#269;ios sau yra deterministin&#279;s ma&scaron;inos,
+sekan&#269;ios grieta prieasties ir pasekm&#279;s seka. Chaotini&#371;
+sistem&#371; nelineari&scaron;kumas baigiasi nedideli&#371; skirtum&#371;
+i&scaron;didinimu, ir tai yra tai, kas nulemia j&#371; tok&#303;
+ypating&#261; nenusp&#279;jamum&#261;. &Scaron;is rei&scaron;kinys
+daniausiais minimas kaip jautrumas pradin&#279;ms s&#261;lygoms, dar
+vadinamas &bdquo;drugelio efektu&rdquo;,- tai rei&scaron;kia kad
+drugelis, sparnais mosuojantis Havajuose, gali virsti tornadu
+Teksase.</FONT></FONT></FONT></P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><FONT COLOR="#000000"><FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3>Svarbu
+atsiminti, ypa&#269; pa&#269;io generatyviojo meno konteksto viduje,
+kad chaotin&#279;s sistemos n&#279;ra atsitiktinumo sistemos.
+<SPAN LANG="pl-PL">Nat<B>u</B>ralios (uoj ,vacy, as aname texte
+padariau sita klaida- supyliau &#363; vietoj u, i&scaron;sitaisyk
+tenais&hellip; </SPAN>&#61514;<SPAN LANG="pl-PL">) chaotin&#279;s
+sistemos yra sunkios nusp&#279;ti, bet j&#371; stukt&#363;ra vistiek
+bus skirtinga nei grynai atsitiktini&#371; sistem&#371;. Pavyzdiui,
+net jeigu sud&#279;tinga numatyti orus po &scaron;e&scaron;i&#371;
+m&#279;n&#279;si&#371; nuo dabar, mes galime b&#363;ti palyginti
+tikri, kad tai nebus 200 laipsni&#371; lauke, kaip kad ir neprilys 30
+metr&#371; krituli&#371; kiekvien&#261; dien&#261; ir t.t. Or&#371;
+kaitos tik&#279;tinumai egzistuoja tam tikrose ribose, ir tie jie yra
+tarsi konteineriai, talpinantys visas &#303;manomas oro b&#363;senas.
+<I>Tai yra tai, k&#261; mokslininkai vadina faz&#279;s erdve, ji
+apra&scaron;o madaug nuosekli&#261; bendr&#261; form&#261;, kuria
+chaotin&#279; sistema ilgainiui nuymi keli&#261; nors ir lieka
+nenusp&#279;jama atskirose konkre&#269;iose detal&#279;se.</I> Kas
+d&#279;l or&#371; pasikeitim&#371; i&scaron; dienos &#303; dien&#261;?
+Geriausias rytojaus or&#371; prana&scaron;autojas yra &scaron;iandienos
+oras,- po kar&scaron;tos dienos seka kar&scaron;ta diena, po
+snieguotos- snieguota, ir t.t. Transmisija tarp vienos or&#371;
+b&#363;senos ir kitos gali b&#363;ti laikoma tarsi keliu pa&#269;ios
+b&#363;senos erdv&#279;je. &Scaron;ieji keliai yra t&#281;stiniai -
+i&scaron;tisiniai (joki&#371; akimirksni&#371; persik&#279;lim&#371;
+n&#279;ra leidiama) ir jie parodo &scaron;i&#261; lokalios
+autokoreliacijos form&#261;. </SPAN></FONT></FONT></FONT>
+</P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><FONT COLOR="#000000"><FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3><SPAN LANG="pl-PL">Kitais
+odiais tariant, ne taip kaip grynos atsitiktin&#279;s sistemos,
+chaotin&#279;s sistemos turi tam tikr&#261; <I>istorijos jausm&#261;</I>(?).
+Man gyvenimas labiau pana&scaron;us &#303; sud&#279;tin&#281;
+chaotin&#281; sistem&#261; ir maiau pana&scaron;us &#303; paprast&#261;
+atsitiktin&#281;. &#268;ia yra netikrumo, bet taip pat ir jausmo, kad
+prieastys ir pasekm&#279;s yra svarbios. A&scaron; galiu nesugeb&#279;ti
+numatyti kakur&#303; tiksl&#371; laik&#261;, bet a&scaron; galiu
+numanyti kaip klostysis &#303;vykiai. Ir a&scaron; danai galiu
+nuspr&#281;sti kai kuriuos dalykus kaip negalimybes. Taip, yra
+netik&#279;tumai, ta&#269;iau ne kiekviename pos&#363;kyje, nes taip
+pat yra ir atitikimai, analogijos. Pana&scaron;iu b&#363;du dirbtin&#279;s
+chaoso sistemos atrodo labiau naturalesn&#279;s ir pana&scaron;ios &#303;
+real&#371; gyvenim&#261; negu dirbtin&#279;s atsitiktin&#279;s
+sistemos. </SPAN>Tai b&#363;t&#371; tinkama pamoka generatyviesiems
+menininkams. </FONT></FONT></FONT>
+</P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><BR>
+</P>
+<P LANG="pl-PL" ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%">
+<FONT COLOR="#000000"><FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3><B>Tvark&#261;
+ir betvark&#279; informacijos teorijoje.</B></FONT></FONT></FONT></P>
+<P LANG="pl-PL" ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%">
+<FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3>Vienas pirm&#371;j&#371;
+bandym&#371; geriau suprasti komunikacijos sistemas buvo padarytas
+Claude&rsquo;o Shannon&rsquo;o (informacijos teorijos formoje).
+Analizuojant duot&#371;j&#371; kanal&#371; talpas, pagrindin&#279;
+mintis buvo ta, kad kuo daugiau jie turi &ldquo;staigmenos&rdquo;,
+tuo daugiau informacijos talpina. Tarkime, vienodais intervalais
+vienu kanalu siun&#269;iama raid&#279; A yra labai grietai
+sutvarkytas signalas, bet jei tai viskas , k&#261; gali perduoti tas
+vienas kanalas, tuomet mums &#269;ia n&#279;ra jokios staigmenos ir
+tod&#279;l, ai&scaron;ku, jokios informacijos. Na, jei tokiu pat
+kanalu pasiustume prasming&#261; daugiaodin&#281; konstrukcij&#261;
+(ir dar j&#261; sutrumpintume), informacija &bdquo;plaukt&#371;&rdquo;,
+bet reikia pasteb&#279;ti, kad informacijos teorija pagrinde yra ne
+apie prasm&#279;s persiuntim&#261;, o grei&#269;iau apie talp&#261;,
+skirt&#261; persi&#371;sti simboliams. Jei persi&#371;stume kak&#261;
+beprasmio, mums &#269;ia ter&#363;p&#279;t&#371; tiktai kiekis. Taip
+pat galima pasteb&#279;ti, jog grynai atsitiktinis simboli&#371;
+srautas yra maksimaliai netvarkingas ir neturi pamatin&#279;s
+strukt&#363;ros( tod&#279;l jo negalima trumpinti ar pan.), o to
+tarpu jis persiun&#269;ia daugiausiai informacijos. ( Paradoksalu. )
+Ta&#269;iau -mogi&scaron;k&#371; geb&#279;jim&#371; supratimo
+ribose- norint i&scaron;traukti informacijos i&scaron; kakoki&#371;
+duot&#371;j&#371; patir&#269;i&#371;, mums yra reikalingas staigmenos
+ir daugiaodi&scaron;kumo miksas, t.y.- signalas i&scaron; kakur
+tarp radikalios tvarkos ir radikalios betvarkes. Suprantamesn&#303;
+pavyzd&#303; galima rasti Abraham Moles knygoje &bdquo;Informacijos
+teorija ir estetinis suvokimas&rdquo; (1958), siekdamas klasifikuoti
+muzik&#261; nuo &bdquo;banalios&rdquo; iki &bdquo;originalios&rdquo;,
+jis taik&#279; &#303;vairius statistinius matavimus analogi&scaron;kai
+nurodydamas &#303; duotosios informacijos tvark&#261; ar betvark&#281;:
+pvz., liaudies muzik&#261; numanome esant &scaron;iek tiek banali&#261;,
+o <I>free jazz&rsquo;&#261;</I> &ndash; original&#371; ir komponuot&#261;
+gan netvarkingai, visgi kra&scaron;tutinai grietai sutvarkyti
+garsai- tarkim, vienodais intervalais t&#281;siama nata, arba grojami
+visi&scaron;kai atsitiktiniai garsai mums nesukelia jokio
+susidom&#279;jimo. Tokios muzikos atlik&#279;jas supranta, kad
+klausytojas d&#279;l nepakankamo jos strukt&#363;rinio sud&#279;tingumo
+greitai pavargt&#371;. Nuojauta, kad strukt&#363;ros ir sud&#279;tingumo
+reik&scaron;m&#279; padid&#279;ja kakur tarp maksimalios tvarkos ir
+betvark&#279;s , nuveda mus prie &bdquo;efektyvaus sud&#279;tingumo&rdquo;
+apsvarstymo. </FONT></FONT>
+</P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><BR>
+</P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><BR>
+</P>
+<P LANG="en-US" ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%">
+<FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3><B>Algoritminis
+sud&#279;tingumas ir efektyvus sud&#279;tingumas</B></FONT></FONT></P>
+<P LANG="en-US" ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%">
+<FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3>Sud&#279;tin&#279;s
+sistemos sudaro kontrast&#261; paprastoms sistemoms ir &#269;ia buvo
+ie&scaron;kota tam tikro mato nustatyti &scaron;i&#371; sistem&#371;
+santykin&#303; sud&#279;tingum&#261;. Vienas b&#363;das tam pasiekti-
+tai apsvarstyti j&#371; algoritmin&#303; sud&#279;tingum&#261; (angl.
+<I>Algorythmic Complexity</I>), kuris dar vadinamas algoritminiu
+inormacijos turiniu (angl. <I>Algorythmic Information Content).
+</I>Galima tik&#279;tis, kad tai tur&#279;t&#371; b&#363;ti geras
+matas tam, k&#261; mes intuityviai inome (jau&#269;iame) esant
+sud&#279;tingumu. Galb&#363;t kuo didesnis algoritminis sud&#279;tingumas,
+tuo sud&#279;tingesn&#279; pati sistema.</FONT></FONT></P>
+<P LANG="en-US" ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%">
+<FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3>Deja, atsitiktini&#371;
+proces&#371; atveju mes aptinkame t&#261; pat&#303; paradoks&#261;
+kaip ir informacijos teorijos atveju: nedidel&#279;s informacijos
+kiekio atveju AIC b&#363;t&#371; labai maas ir nepriklausomas nuo
+sekos ilgio tod&#279;l, kad algoritmas b&#363;t&#371; labai maytis.</FONT></FONT></P>
+<P LANG="en-US" ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%">
+<FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3>Analogi&scaron;kai AIC
+tampa tuo didesnis, kuo labiau atsitiktin&#279; yra inut&#279;, ir
+tai konfliktuoja su m&#363;s&#371; intuityviu sud&#279;tingumo
+supratimu. Murray Gell-Mann, vienas i&scaron; <I>Santa Fe sud&#279;tingumo
+mokslo instituto</I> steig&#279;j&#371;, apie tai ra&scaron;o: &ldquo;&Scaron;i
+AIC savyb&#279;, kuri&#261; prie progos galima pavadinti &ldquo;algoritmine
+atsitiktinybe&rdquo; , atskleidia kiekyb&#279;s kaip sud&#279;tingumo
+teorijos matavimo vieneto netinkamum&#261; (pvz.,Sheakespeare&rsquo;o
+darbai turi maesn&#303; AIC negu tokio pat ilgio atsitiktiniai
+tau&scaron;kalai &lt;&hellip;&gt;).&rdquo;</FONT></FONT></P>
+<P LANG="en-US" ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%">
+<FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3>Ko i&scaron; tikr&#371;j&#371;
+reikia, tai tokio efektyvaus sud&#279;tingumo (angl. <I>Efective
+Complexity) </I>mato, kad indikuojant paprastum&#261;, tokios
+sistemos kaip jau auk&scaron;&#269;iau min&#279;tosios grietai
+sutvarkytos ir betvark&#279;s gaut&#371; maesn&#303; vertinim&#261;,
+o atvirk&scaron;&#269;iai- didesniu vertinimu- tur&#279;t&#371; b&#363;ti
+vertinamos sistemos esan&#269;ios sud&#279;tingos talpinan&#269;ios
+save kakur tarp t&#371; dviej&#371;, Gell-Mann&rsquo;as t&#281;sia:
+&ldquo; Matas, kuris ymiai geriau atitinka tai, kas paprastai turima
+omeny kai kalbama apie sud&#279;tingum&#261;, tiek paprastame
+pokalbyje, tiek moksliniame diskurse, nurodo ne &#303; labiausiai
+glaust&#261; subjekto apibr&#279;imo ilg&#303; (kuris tik bendrais
+bruoais yra tuo, kuo yra AIC), bet &#303; glaust&#261; subjekto
+taisyklingum&#371; - b&#363;dingum&#371; rinkinio apib&#363;dinimo
+ilg&#303;. Tokiu b&#363;du kako , veik visi&scaron;kai atsitiktinio,
+beveik be joki&#371; b&#363;dingum&#371;, efektyvus sud&#279;tingumas
+bus arti nulio. Toks pats sud&#279;tingumas b&#363;t&#371; ir ir
+kako visi&scaron;kai reguliaraus, pvz., kaip bit&#371; seka,
+susidedanti vien i&scaron; nuli&#371;. Efektyvaus sud&#279;tingumo
+rodiklis pakankamai auk&scaron;tas gali b&#363;ti tiktai tarpin&#279;je
+erdv&#279;je tarp visi&scaron;kos betvark&#279;s ir tvarkos. &ldquo;
+Kad pamatuoti efektyv&#371; sud&#279;tingum&#261;, <I>Gell &ndash;
+Mann&rsquo;as si&#363;lo i&scaron;skaidyti duot&#261;sias sistemas
+pagal dvi algoritminines i&scaron;rai&scaron;kas, pirmuoju algoritmu
+fiksuojant strukt&#363;r&#261;, o antruoju- atsitiktin&#303;
+nuokryp&#303;. </I>Tuomet efektyvusis sud&#279;tingumas b&#363;t&#371;
+proporcionalus optimaliai suspausto pirmojo algoritmo, kuris fiksuoja
+strukt&#363;r&#261;, dydiui. Reikia pamin&#279;ti, kad taip pat yra
+prie&scaron;taravim&#371;, kad &scaron;is strukt&#363;ros supratimas
+laikomas subjektyviu, jog yra daugiau specifini&#371; pasi&#363;lym&#371;
+efektyvumo sud&#279;tingumui ai&scaron;kinti, bet &#269;ia apie tai
+kalb&#279;ti b&#363;t&#371; diskursas &#303; &scaron;al&#303;.
+Svarbus &scaron;iam tekstui dalykas yra tas, kad sud&#279;tingumo
+mokslas pateik&#279; tvirt&#261; sistem&#371; supratimo ir
+klasifikavimo paradigm&#261;. Dar kart&#261; pakartosiu ir
+patikslinsiu, kad sistemos varijuoja nuo labai sutvarkyt&#371; iki
+visi&scaron;kai betvarki&#371;, abi, tiek vienos ,tiek kitos sistemos
+yra paprastosios sistemos. Sud&#279;tin&#279; sistema- tai tvarkos ir
+betvark&#279;s miksas.</FONT></FONT></P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><BR>
+</P>
+<P LANG="pl-PL" ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%">
+<FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3><B>Generatyviojo meno
+sistemos sud&#279;tingumo teorijos kontekste.</B></FONT></FONT></P>
+<P LANG="pl-PL" ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%">
+<FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3>Auk&scaron;&#269;iau buvo
+&#303;vardytas generatyviojo meno apibr&#279;imas, kuriame raktinis
+elementas yra sistem&#371;, kaip netiesioginio k&#363;rimo metodo,
+nauda. I&scaron; jo, kombinuojant su naujaja sud&#279;tingumo mokslo
+pasi&#363;lyta sistem&#371; paradigma, i&scaron;plaukia pavyzdys,
+kaip suprasti ir kaip skirstyti generatyvias meno sistemas. &Scaron;i
+generatyvi&#371; meno sistem&#371; paradigma yra d&#279;stoma toliau.
+</FONT></FONT>
+</P>
+<P LANG="pl-PL" ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%">
+<FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3>Pirmiausia reikia
+pasteb&#279;ti, kad sud&#279;tingumas yra specifi&scaron;kas
+duotosioms sistemoms, ir &#269;ia parodytos klasifikacijos yra
+bendryb&#279;s. <I>Ne visos geneti&scaron;kai &#303;kv&#279;ptos
+evoliucin&#279;s sistemos </I>ketina b&#363;ti vienodai sud&#279;tingos.
+Kai kurios L &ndash; sistemos gali b&#363;ti daugiau sutvarkytos ar
+atvirk&scaron;&#269;iai nei kitos. Taip pat kai kurios L-sistemos yra
+atitinkan&#269;ios fraktalus, kai tuo tarpu kitos, naudojan&#269;ios
+parametrin&#303; teksto mechanizm&#261; yra daugiau sud&#279;tingos.
+Bet jei mes priimame &scaron;i&#261; paradigm&#261; (kad
+generatyvusis menas yra apibr&#279;iamas pagal sistem&#371;
+naudojim&#261; ir kad sistemos gali b&#363;ti geriausiai suprastos
+sud&#279;tingumo teorijos kontekste), tuomet pakli&#363;name &#303;
+nepaprastai plat&#371; supratim&#261;, kuo i&scaron; tikr&#371;j&#371;
+yra generatyvusis menas. </FONT></FONT>
+</P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><BR>
+</P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><BR>
+</P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><BR>
+</P>
+<P LANG="en-US" ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%">
+<FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3><B>Grietai sutvarkytas
+generatyvusis menas.</B></FONT></FONT></P>
+<P LANG="en-US" ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%">
+<FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3>Pa&#269;ios anks&#269;iausios
+generatyviojo meno formos naudojo paprastas sistemas. &#268;ia
+turimas omenyje ankstyvasis geometrinis menas (simetri&scaron;ki
+pie&scaron;iniai uolose, lipdiniai , t.t.). Sisteminio m&#261;stymo
+p&#279;dsakai ypa&#269; ry&scaron;k&#363;s pietry&#269;i&#371;
+(islamo) &scaron;ali&#371; mene, ko gero visai neatsitiktinai pats
+odis &ldquo;algoritmas&rdquo; turi rytieti&scaron;kas &scaron;aknis.
+XX amiaus k&#363;riniuose, kaip generatyvieji elementai, buvo
+naudojamos &#303;vairios paprastos grietai sutvarkytos geometrin&#279;s,
+skai&#269;i&#371; sekos ir kombinatorin&#279;s sistemos.</FONT></FONT></P>
+<P LANG="en-US" ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%">
+<FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3>Ko gero ry&scaron;kiausias
+generatyviojo meno istorijos &#303;vykis buvo Jacquard&rsquo;o audimo
+stakli&#371; i&scaron;radimas. Rankin&#279;s tekstil&#279;s gaminimo
+ma&scaron;inos jau seniai leido aud&#279;jams taikyti
+pasikartojan&#269;ias formules ra&scaron;tuot&#371; audini&#371;
+k&#363;rime. Pramon&#279;s revoliucijos metu daugyb&#279; toki&#371;
+mechanizm&#371; tapo automatizuoti, bet tik Jacquard&rsquo;o
+i&scaron;radimas 1805 metais supaindino visuomen&#281; su
+pirmosiomis programomis -perforuotomis popieriaus kortel&#279;mis,
+skirtomis audini&#371; ra&scaron;tams i&scaron;austi. V&#279;liau Ch.
+Babbage&rsquo;as ir Ch. Hollerith&rsquo;as &scaron;itaip &#303;takoti
+i&scaron;pl&#279;tojo programavimo perforuot&#371; korteli&#371;
+pagalba galimybes ir tai atved&#279; prie kompiuterio i&scaron;radimo.
+</FONT></FONT>
+</P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><BR>
+</P>
+<P LANG="en-US" ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%">
+<FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3><B>Betvarkis
+generatyvusis menas.</B></FONT></FONT></P>
+<P LANG="en-US" ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%">
+<FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3>Pirmasis atsitiktinumo
+technikos panaudojimas menuose yra Wolfgang&rsquo;o Amadeus Mozart&rsquo;o
+i&scaron;radimas. Mozart&rsquo;as sugalvojo 176 taktus paruo&scaron;tos
+muzikos ir kvadratin&#303; tinklel&#303; ,kuris ymi keli&#371;
+kauliuk&#371; metim&#261; bei sekos skai&#269;i&#371; (pirmas
+metimas, antras metimas, etc.) iki 176. aid&#279;jai kuria
+kompozicij&#261; sudarydami i&scaron; atsitiktini&#371; kauliuk&#371;
+metim&#371; sek&#261; bei sukomponuodami atatinkamus taktus &#303;
+partit&#363;r&#261;. Turb&#363;t Mozart&rsquo;as intuityviai jaut&#279;,
+kad grynai atsitiktin&#279; muzika n&#279;ra jau tokia baisiai &#303;domi,
+tod&#279;l jis surado primityv&#371; b&#363;d&#261; kaip mai&scaron;yti
+tvark&#261; ir betvark&#281;. Trumpi i&scaron; anksto pakomponuoti
+taktai atstovauja tvarkai, o kauliuko metimas &ndash; netvarkai. </FONT></FONT>
+</P>
+<P LANG="en-US" ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%">
+<FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3>I&scaron; tikr&#371;j&#371;
+atsitiktinumo technika kaip tokia &#303; menus at&#279;jo tik XX
+amiuje. <I>B&#363;damas jaunas menininkas Elsworth&rsquo;as Kelly
+naudojo nebrangias mediagas,- tokias kaip vaik&#371; karpini&#371;
+popierius- kurti spalvotiems koliaams . Tam j&#303; &#303;kv&#279;p&#279;
+atsitiktiniais skiautiniais lopytos palapin&#279;s pranc&#363;z&#371;
+rivjeroje.</I> Kitas menininkas &ndash; ra&scaron;ytojas William&rsquo;as
+Burroughs gars&#279;jo naudodamas savo Dada inspiruot&#261; &ldquo;kapot&#261;&rdquo;
+technik&#261; siekdamas padaryti k&#363;rybin&#303; ra&scaron;ym&#261;
+atsitiktiniu. Maiau inomi yra Burroughs&rsquo;o pasiekimai
+visualiniame mene, kur jis naudojo sprogdinamuosius utaisus
+nor&#279;damas kuo atsitiktiniau tokiu b&#363;du i&scaron;ta&scaron;kyti
+daus ant klijuotos faneros ir taip pat dalinai j&#261; apgadinti.
+Retkar&#269;iais ir Carl&rsquo;as Andre naudojo atsitiktini&#371;
+i&scaron;siliejim&#371; technik&#261; vietoje savo labiau &#303;prastin&#279;s,
+grietai sutvarkytos komponavimo technikos. Ai&scaron;ku , o pats
+ymiausias atsitiktin&#279;s gars&#371; atrankos muzikoje pl&#279;totojas
+yra John&rsquo;as Cage&rsquo;as. Kompiuteriais generuoto meno eroje
+pseudo atsitiktini&#371; numeri&#371; generatori&#371; vartojimas
+tampa turb&#363;t populiariausia skaitmenine generatyvia technika.
+Kaip min&#279;ta anks&#269;iau, generatyvus menas jau seniai
+praktikuojamas, bet skirtingi menininkai gali pasirinkti t&#261;
+pa&#269;i&#261; generatyvi&#261; technik&#261; motyvuoti visi&scaron;kai
+skirting&#371; prieas&#269;i&#371;. John&rsquo;o Cage&rsquo;o
+motyvacija buvo Zen &#303;kv&#279;ptas vis&#371; gars&#371; pri&#279;mimas
+taip, tarsi jie b&#363;t&#371; lyg&#363;s. Apytikris Andre taikinys
+buvo ufokusuoti d&#279;m&#279;s&#303; &#303; mediagas, bet taip pat
+ir usipulti meno pasaulio tik&#279;jim&#261;si kompozicijos
+atvilgiu. Daugeliui &scaron;iuolaikin&#279;s elektronin&#279;s
+muzikos atlik&#279;j&#371; kakuriuo b&#363;du naudojant
+atsitiktinumo technik&#261; klubo kontekste , visa tai neatrodo taip
+usl&#279;gta teorijos. Tai tiesiog bandymas &#303;trautkti
+&ldquo;staigmenos&rdquo; element&#261; ir &scaron;itaip dalykus
+padaryti &#303;domesniais. Svarbu atsiminti, kad generatyvieji
+menininkai kartu turi &scaron;&#303; t&#261; bendro ties tuo, kaip
+jie kuria savo men&#261;, bet ne ties tuo, kod&#279;l jie tai daro,
+ar netgi kod&#279;l pasirenka naudoti generatyvias sistemas. Didiul&#279;
+generatyviojo meno erdv&#279; talpina vis&#261; &#303;vairov&#281;
+toki&#371; ketinim&#371; ir nuomoni&#371;.</FONT></FONT></P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><BR>
+</P>
+<P LANG="en-US" ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%">
+<FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3><B>Sud&#279;tingas
+generatyvusis menas.</B></FONT></FONT></P>
+<P LANG="en-US" ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%">
+<FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3>Tereikia pervelgti &scaron;io
+teksto turinio pl&#279;tot&#281;, kad pamatytum, kad didioji dalis
+i&scaron; t&#371; dirban&#269;i&#371;j&#371; dabar svarstomoje
+srityje, dirba su sistemomis, kuriuos kuria tvark&#261; ar betvark&#281;.
+&Scaron;ie menininkai tyrin&#279;ja tokias ir pana&scaron;ias
+sistemas , kurios yra sud&#279;tingumo teorijos branduolys.
+Pavyzdiai &#303;raukt&#371; genetinius algoritmus, mas&#279;s
+elges&#303;, <I>paralelius apskai&#269;iuojamuosius agentus, </I>nerv&#371;
+sistemos tinklus, <I>cellular automata, </I>L-systems, chaos,
+dinamin&#279; mechanika, fraktalai<I>, a-life, </I>reakcijos-
+difuzijos ir kitokias sud&#279;tines pritaikomas sistemas. B&#363;t&#371;
+sud&#279;tinga sutraukti visuos &scaron;iuos darbus &#303; vien&#261;
+tekst&#261;, o po to, tam &#269;ia n&#279;ra ir reikalo. K&#261; a&scaron;
+nor&#279;&#269;iau pabr&#279;ti labiausiai yra tai, kad kol
+sud&#279;tin&#279;s sistemos pritraukia &scaron;iuo metu m&#363;s&#371;
+d&#279;m&#279;s&#303; bei &#303;vairiais b&#363;dais reprezentuoja
+generatyviojo meno ateit&#303; , jos n&#279;ra geresn&#279;s nei
+paparastos sistemos. Kiekviena turi viet&#261; istoriniame ir
+&scaron;iuolaikiniame meno praktikos kontekste. Abi ir sutvarkytos ir
+nesutvarkytos, paprastos ir sud&#279;tingos yra reikalingos papildyti
+sistem&#371; visum&#261;, o taip pat ir generatyviojo meno visum&#261;.</FONT></FONT></P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><BR>
+</P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><FONT COLOR="#000000"><FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3><B>Kompiuterin&#279;
+grafika ir animacija. </B></FONT></FONT></FONT>
+</P>
+<P LANG="pl-PL" STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><FONT COLOR="#000000"><FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3>Gerai
+dokumentuoti literat&#363;ros plotm&#279;je, i&scaron;spausdinti
+padedant ACM SighGraph ir kitoms organizacijoms, kompiuterin&#279;s
+grafikos tyrin&#279;tojai ra&scaron;o straipsnius generatyviojo meno
+srityje jau de&scaron;imtme&#269;ius. Minint pirmuosius
+generatyviuosius prasiverimus galima, pavyzdiui, pamin&#279;ti
+Perlin Noise d&#363;m&#371;, ugnies ir plauk&#371; vaizdingumo
+sintez&#281;, L-sistem&#371; naud&#261; uauginant virtuali&#371;
+augal&#371; siekiant jais apeldinti visus mi&scaron;kus ir sl&#279;nius.
+&#268;ia pastebima fizin&#279; modeliavimo nauda, kuriant animacijas.
+Pateikiamas ir apra&scaron;omas ir pavaizduojamas pasaulis,
+atsisakant animatoriaus kruop&scaron;taus darbo, i&scaron;moningai
+&scaron;okdinant kiekvien&#261; detal&#281;. Pavyzdiu gali b&#363;ti
+animuoti [<I>animated feature length </I>] Pixar&rsquo;o filmai ar/ir
+labai populiar&#363;s video aidimai. </FONT></FONT></FONT>
+</P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><BR>
+</P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><FONT COLOR="#000000"><FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3><B>Demo
+scena ir Vj&rsquo;&#279;j&#371; kult&#363;ra.</B></FONT></FONT></FONT></P>
+<P LANG="pl-PL" ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%">
+<FONT COLOR="#000000"><FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3>Taigi,
+jaunimo kult&#363;riniai (subkult&#363;riniai) jud&#279;jimai per&#279;m&#279;
+generatyvin&#281; technologij&#261; i&scaron; gerai &#303;rengt&#371;
+ir finansuojam&#371; laboratorij&#371;, &#303;ra&scaron;&#371;
+studij&#371; bei animacijos kompanij&#371;, ir pritaik&#279; pigesnes
+alternatyvas naktiniams klubams ar pana&scaron;ioms erdv&#279;ms.
+Tokiems menininkams ir entuziastams generatyvusis menas daugiau
+neb&#279;ra miglotas ar ezoteri&scaron;kas. Jis jau yra kasdienis
+k&#363;rybos b&#363;das. Atsitiktinumo technika, arba taip vadinama
+<I>randomization </I>(<I>random art- </I>atsitiktinis<I>,</I>
+atsitiktinumo menas<I>) </I>yra daugiausia aptariama technika, ta&#269;iau
+taip pat daugelis ie&scaron;ko savo, individuali&#371; i&scaron;rai&scaron;kos
+b&#363;d&#371; .</FONT></FONT></FONT></P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><BR>
+</P>
+<P LANG="pl-PL" STYLE="margin-bottom: 0cm; font-style: normal; line-height: 150%">
+<FONT COLOR="#000000"><FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3><B>Industrinis
+dizainas ir architekt&#363;ra. </B></FONT></FONT></FONT>
+</P>
+<P STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><FONT COLOR="#000000"><FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3><SPAN LANG="pl-PL">Dizaino
+k&#363;rimo praktikoje visuomet buvo daugyb&#279; pasikartojan&#269;i&#371;
+bandym&#371; k&#363;rimo, i&scaron;sirinkimo, taisymo, hibridini&#371;
+pavyzdi&#371; gaminimo ir kaskart naujo &#303;vertinimo procesas. &Scaron;i
+rank&#371; darbo reikalaujanti veikla kiek primena genetini&#371;
+kitim&#371; evoliucij&#261; bei nat&#363;rali&#261;j&#261; atrank&#261;.
+Ir tai buvo tikriausiai nei&scaron;vengiama, nes pritaikius
+kompiuter&#303; kaip <I>rankin&#303; prietais&#261; (-</I></SPAN><I>&#303;rank&#303;)
+<SPAN LANG="pl-PL">CAD&rsquo;ui </SPAN></I><SPAN LANG="pl-PL">(?) ,
+i&scaron; paskos sek&#279; geneti&scaron;kai inspiruot&#371;
+algoritm&#371; pritaikymas variacij&#371; (-poky&#269;i&#371;)
+k&#363;rimui ir atrankai. Generatyvusis menininkas William Latham
+pradioje naudojo evoliucin&#281; sistem&#261;, kuri egzistavo tiktai
+popieriuje, o tik v&#279;liau perk&#279;l&#279; j&#261; &#303;
+kompiuterines versijas.</SPAN></FONT></FONT></FONT></P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><FONT COLOR="#000000"><FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3><SPAN LANG="pl-PL">N</SPAN>&#279;ra
+jokios akivaizdios prieasties vien&#261; &scaron;iuolaikinio meno
+praktik&#261; i&scaron;kelti auk&scaron;&#269;iau u kit&#261;.
+<SPAN LANG="pl-PL">Vaizduojamoji dail&#279; si&#363;lo daugyb&#281;
+i&scaron;&scaron;&#363;ki&#371; . Pavyzdiui, dvide&scaron;imtame
+amiuje menininkai: John Cage, William Burroughs ir Marcel Duchamp
+savo darbuose pl&#279;tojo atsitiktinumo technik&#261; kaip labai
+vaising&#261; generatyvumo princip&#261;. Kad generuoti savo
+kompozicijas, menininkai minimalistai (Andre, Mel Bochner ir Paul
+Morgenson) naudojo paprastus matematinius d&#279;snius.
+Konceptualistas Sol Lewitt naudoja kombinatorines sistemas idant
+sukurti sud&#279;tinius darbus i&scaron; paprast&#371; komponent&#371;.
+O Hans Haacke i&scaron;tyrin&#279;jo fizines generatorines sistemas
+savo ankstyvajame darbe. Ir i&scaron; tikr&#371;j&#371; galima
+susim&#261;styti, ar tokie tapytojai kaip Kenneth Noland su jo
+&ldquo;sisteminio meno&rdquo; praktika tur&#279;t&#371; b&#363;ti
+laikomi generatyviais menininkais, ar Jackson&rsquo;o Pollock&rsquo;o
+varvinimo ir ta&scaron;kymo metodas gali b&#363;ti laikomas tam tikra
+atsitiktinumo technika , kuri &#303;talpint&#371; jo darbus
+generatyviojo (<I>pl&#279;tojamojo</I>) meno srityje. Na, ties&#261;
+sakant, nemanau kad kurio nors i&scaron; j&#371; darbai tur&#279;t&#371;
+ten b&#363;ti. Bet b&#363;damas svaiginan&#269;iai &#303;vairus &scaron;is
+aptariamas menas si&#363;lo tokius klausimus palikti atvirus ir
+teis&#279;tus.</SPAN></FONT></FONT></FONT></P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><BR>
+</P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%; page-break-before: auto; page-break-after: auto">
+<FONT COLOR="#000000"><FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3><B>Elektronin&#279;
+muzika ir algoritmin&#279; kompozicija.</B></FONT></FONT></FONT></P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><BR>
+</P>
+<P LANG="pl-PL" ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%">
+<FONT COLOR="#000000"><FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3>Turint
+omeny ir remiantis Brooks&rsquo;o, Neumann&rsquo;o ir Wright&rsquo;o
+straipsniais 1957-aisiais, jie elektronin&#279;s muzikos
+bendruomen&#279;je yra i&scaron;tyrin&#279;j&#281; visus generatyvi&#371;
+proces&#371; b&#363;dus skirtus muzikos k&#363;rimui (makro lymeny)
+ir subtiliai atlikimo bei tembro moduliacijai (mikro lygmeny). &Scaron;i
+veikla nebuvo apribota akademine muzika. Paskutinis straipsnis i&scaron;
+&bdquo;E<I>lectronic musician&rdquo; </I>&ndash; urnalo kuriantiems
+muzikantams nurodo daugyb&#281; prakti&scaron;kai naudojam&#371;
+technini&#371; program&#371;: &bdquo; C<I>ellular automata&rdquo;,&rdquo;
+Fractals&rdquo;, &bdquo;A-life&rdquo;,&rdquo;</I> <I>L-systems&rdquo;,
+&bdquo;C</I>haos&rdquo; ir inoma, atsitiktinumus.</FONT></FONT></FONT></P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><BR>
+</P>
+<P LANG="en-US" ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%">
+<FONT COLOR="#000000"><FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3><B>Ar
+generatyvusis menas yra kompiuterinio meno por&#363;&scaron;is?</B></FONT></FONT></FONT></P>
+<P LANG="en-US" ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%">
+<FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3>D&#279;l to ,kad
+&scaron;iuolaikinis generatyvusis menas yra danai pagr&#303;stas
+kompiuterine technika, daugelis mano ,jog tai yra kompiuterinio meno
+por&#363;&scaron;is. A&scaron; bandiau &#269;ia parodyti, kad
+generatyvusis aplenk&#279; kompiuterin&#303;, kad jis yra toks pat
+senas kaip ir pats menas. Taip pat yra svarbus beveik visi&scaron;kas
+tikrumas, kad generatyvusis menas gyvuos ir be kompiuteri&#371;.
+Nanotechnologija, gen&#371; ininerija, robot&#371; technika ir kitos
+technologijos be abejon&#279;s atvers jam nuostabi&#371; galimybi&#371;.</FONT></FONT></P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><BR>
+</P>
+<P LANG="en-US" ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%">
+<FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3><B>Ar n&#279;ra
+generatyvusis menas abstraktaus meno por&#363;&scaron;is?</B></FONT></FONT></P>
+<P LANG="en-US" ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%">
+<FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3>Generatyvusis menas
+grei&#269;iau nurodo meno k&#363;rimo b&#363;d&#261;, negu meno
+stili&#371;. &#268;ia, kaip pavyzd&#303; reikt&#371; tur&#279;ti
+omeny Harold&rsquo;&#261; Cohen&rsquo;&#261;, kuris kuria programin&#281;
+&#303;rang&#261;, kuri savaranki&scaron;kai modeliuoja stilizuotus
+reprezentacinius darbus pavaizduodama mones ve&scaron;lioje tropik&#371;
+aplinkoje. Taip pat projektuojant praktinius ir dekoratyvinius
+objektus yra svarbi auganti genetin&#279;s ir kitoki&#371; generavimo
+sistem&#371; nauda.</FONT></FONT></P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><BR>
+</P>
+<P LANG="en-US" ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%">
+<FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3><B>Kokiu b&#363;du rank&#371;
+darbo menas gali b&#363;ti generatyvusis?</B></FONT></FONT></P>
+<P LANG="en-US" ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%">
+<FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3>G<I>eneratyviojo meno
+praktikos esm&#279; yra tame, kad</I> duotasis darbas gali b&#363;ti
+sukurtas tiktai dalinai naudojantis savaranki&scaron;ka sistema. I&scaron;
+principo kiekvienas kompiuteriu pagr&#303;stas generatyvusis metodas
+gali b&#363;ti &#303;vykdytas rankomis. Trumpai tariant, jei
+menininkas sukuria sistem&#261;, o po to j&#261; perduoda naudoti
+kokli&#371; klojimo meistrui, koks yra skirtumas tarp &scaron;ito ir
+naudojimosi generatyvaus meno robotu? Ir kiek tai skiriasi nuo to,
+jei menininkas pasirenka atlikti visk&#261; pats? <I>Svarbu yra tai</I>,
+kad sistema nors ir pritaikyta tam tikru savaranki&scaron;kumo
+laipsniui, bet - bet kuriuo atveju &ndash; konstravimas (ar bent
+dalis jo) vykdomas rankomis. Rank&#371; darbo generatyvusis menas vis
+tiek lieka &scaron;iek tiek skirtingas nuo likusio tokio meno , kur&#303;
+dailininkas kuria taikydamas intuityvius formos sprendimus nuosekliai
+visame konstravimo procese. </FONT></FONT>
+</P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><BR>
+</P>
+<P LANG="en-US" ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%">
+<FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3><B>Kod&#279;l menininkai
+pasirenka naudoti generatyvius metodus k&#363;ryboje?</B></FONT></FONT></P>
+<P LANG="en-US" ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%">
+<FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3>Generatyvusis menas yra
+k&#363;rybos metodas, kuris pl&#279;tojasi be konkre&#269;ios
+motyvacijos ar ideologijos. Ties&#261; sakant, generatyvi&#371;j&#371;
+metod&#371; naudojimas gali i&scaron; vis nieko bendro netur&#279;ti
+su k&#363;rinio turiniu. Pavyzdiui, filmininkai gali nuspr&#281;sti
+naudoti generatyvius metodus vaizdui sintetinti tiesiog
+papras&#269;iausiais ekonominiais sumetimais. I&scaron; kitos pus&#279;s,
+taip pat yra toki&#371; meninink&#371;, kuri&#371; darbuose beveik
+i&scaron;nyksta riba tarp min&#279;tojo metodo ir pa&#269;io darbo
+reik&scaron;m&#279;s, turinio. Pastarieji yra generatyvieji
+menininkai tyrin&#279;jantys sistemas savo pa&#269;i&#371; labui. Ir
+inoma, dar be abejo egzistuoja gausyb&#279; meninink&#371;, kuriuos
+aptiktume kakur tarp. Prieas&#269;i&#371; naudoti generatyviojo
+meno metodus yra tiek pat kiek yra pa&#269;i&#371; generatyvi&#371;j&#371;
+meninink&#371;, o galb&#363;t ir daugiau. </FONT></FONT>
+</P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><BR>
+</P>
+<P LANG="en-US" ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%">
+<FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3><B>Ar generatyvusis menas
+yra meno jud&#279;jimas?</B></FONT></FONT></P>
+<P LANG="en-US" ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%">
+<FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3>Generatyvusis menas, kaip
+kad apra&scaron;yta auk&scaron;&#269;iau, yra papras&#269;iausiai &#303;
+sistemas orientuota meno praktika ir jos &scaron;aknys gl&#363;di
+seniausiuose inomuose menuose. &#302;vairios generatyvios sistemos
+buvo naudojamos skirtingiausiuose meno jud&#279;jimuose met&#371;
+metus. Generatyvusis menas , kaip &#303; sistemas orientuota meno
+praktika, yra kiek per didelis , kad &#303; j&#303; gal&#279;t&#371;
+pretenduoti viena vienintel&#279; kryptis ar jud&#279;jimas. Bet &scaron;i&#261;
+ankstesn&#281; s&#261;vok&#261;, tiesa, dar gan miglot&#261;, galima
+buvo rasti specifinio jud&#279;jimo kontekste. Dabar j&#261; ko gero
+pavadintume siaura menoistorine (technine) tikrosios s&#261;vokos
+bendravarde: &ldquo;generatyvusis menas- geometrini&#371; abstrakcij&#371;
+visuma, kurioje pagrindinis elementas skirtas &lsquo;generuoti&rsquo;
+kitas formas i&scaron; pradin&#279;s b&#363;senos ir tokiu b&#363;du
+kurti pain&#371; komponavimo b&#363;d&#261;, kuriame naujos formos
+lie&#269;ia viena kit&#261;, persidengia, ma&#279;ja arba did&#279;ja
+sud&#279;tingomis variacijomis.&rdquo; &ldquo;Generatyvi&#371;j&#371;
+meno form&#371;&rdquo; paskaita buvo skaityta rumuno skulptoriaus
+Neagu (kuris taip pat buvo &#303;k&#363;r&#281;s &ldquo;Generatyviojo
+meno grup&#281;&rdquo;) Queen&rsquo;s universitete, Belfaste 1972 m .
+Taip vadintas menas buvo praktikuojamas ir Eduardo McEntyre&rsquo;o
+bei Miguel&rsquo;o Angel&rsquo;o Vidal&rsquo;o 1928 m. Argentinoje.
+Tas pats &scaron;altinis apibr&#279;ia ir &ldquo;sistemin&#303;
+men&#261;&rdquo;, kuris kartais supainiojamas su m&#363;s&#371;
+&scaron;iuolaikiniu generatyviojo meno supratimu: pirm&#261;syk
+panaudotas kritik&#371; 1966 m . tam, kad apib&#363;dinti
+abstrak&#269;iosios dail&#279;s tip&#261;, kuriam charakteringas
+paprast&#371; standartizuot&#371; form&#371; (daniausiai
+geometrini&#371;) arba naudojimas vientisame intensyviame vaizde, ar
+pakartot&#371; sistemoje, kuri sutvarkyta ai&scaron;kiai matomu
+principu. Tokiu b&#363;du Noland&rsquo;o &ldquo;&Scaron;evron&#371;
+tapyba&rdquo; yra pavyzdiu auk&scaron;&#269;iau i&scaron;vardintam
+apibr&#279;imui. Sisteminis menas vienu metu buvo apib&#363;dintas
+net kaip minimalizmo at&scaron;aka, v&#279;liau i&scaron;pl&#279;stas.
+</FONT></FONT>
+</P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><BR>
+</P>
+<P LANG="en-US" ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%">
+<FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3><B>Ar kartais
+generatyvusis menas nelie&#269;ia gin&#269;&#371; d&#279;l
+autoryst&#279;s? </B></FONT></FONT>
+</P>
+<P LANG="en-US" ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%">
+<FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3>Be abejo, kai k&#363;rinio
+k&#363;rybos procesas perleidiamas ma&scaron;inai ir dalis &scaron;io
+proceso vyksta be mogi&scaron;kos nuojautos &#303;siki&scaron;imo,
+kai kas &#269;ia gal&#279;t&#371; &#303;i&#363;r&#279;ti rezonavim&#261;
+su &scaron;iuolaikiniu poststrukt&#363;ralistiniu m&#261;stymu. Kai
+kuri&#371; generatyvi&#371;j&#371; meninink&#371; specifin&#279;
+darbo sritis yra tradicinio autoryst&#279;s supratimo kvestionavimas.
+Bet generatyvusis poi&#363;ris neturi detali&#371; turinio
+tendencigum&#371; ir menininkai &#269;ia yra laisvi tyrin&#279;ti
+gyvenim&#261;, mirt&#303;, meil&#281;, gro&#303; ar koki&#261;
+kitoki&#261; tem&#261;.</FONT></FONT></P>
+<P ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%"><BR>
+</P>
+<P LANG="en-US" ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%">
+<FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3><B>Ar buvo Jackson&rsquo;as
+Pollock&rsquo;as generatyviu menininku?</B></FONT></FONT></P>
+<P LANG="en-US" ALIGN=LEFT STYLE="margin-bottom: 0cm; line-height: 150%">
+<FONT FACE="Arial, sans-serif"><FONT SIZE=3>I&scaron; dalies d&#279;l
+to, kad J.Pollock&rsquo;o geriausi darbai atrodo &ldquo;atsitiktiniai&rdquo;,
+ir i&scaron; dalies d&#279;l to, kad jo &ldquo;varv&#279;jimo ir
+ta&scaron;kymo technika&rdquo; atrodo tarsi atsitraukimas i&scaron;
+s&#261;moningo meninio kontroliavimo daugel&#303; priver&#269;ia
+susimastyti ar &scaron;is menininkas gal&#279;t&#371; b&#363;ti
+laikomas generatyviuoju menininku. Man jo darbai nepana&scaron;&#363;s
+&#303; generatyviuosius, nes &#269;ia n&#279;ra jokios savaranki&scaron;kos
+sistemos &#303;trauktos &#303; paveiksl&#371; tapymo proces&#261;.
+Bet ,ties&#261; sakant , yra viena &#303;domi s&#261;saja tarp vieno
+ymiausio Pollock&rsquo;o darbo ir sud&#279;tingumo teorijos. Fizikas
+Richard Taylor parod&#279;, kad Pollock&rsquo;o apvarvinimai ir
+apta&scaron;kymai yra natural&#363;s fraktalai, jie yra tikriausias
+menininko mokymosi kaip &ldquo;paleisti&rdquo; daus mikliai
+naudojantis ranka ir rie&scaron;u taip, kad paskatinti chaoti&scaron;k&#261;
+da&#371; tek&#279;jim&#261;, rezultatas; ir taip, kadangi Pollock&rsquo;o
+darbas progresavo, jis gal&#279;jo pasiekti vis auk&scaron;tesnius
+fractal&#371; dimensij&#371; laipsnius. Galb&#363;t tur&#279;dami
+omeny &scaron;tai tok&#303; i&#363;r&#279;jimo ta&scaron;k&#261;,
+nusimanantys steb&#279;tojai bando priskirti Pollock&rsquo;o darbus
+generatyviajam menui. Bet kuriuo atveju &scaron;is menininkas naudojo
+daus savo rankomis be jokios i&scaron;orin&#279;s sistemos &#303;siki&scaron;imo
+.Jo darbai buvo kurti s&#261;moningai ir nuosekliai naudojantis
+k&#363;ryribiniu intuityvumu bei fizine disciplina, pamau ir nuolat
+pergalvojant. Ir faktas, kad jo r
 ----